„Prieš septynerius metus nebūčiau pagalvojusi, kad dalyvausiu „Grand Prix“ dailiojo jojimo varžybose, Europos čempionatuose ar olimpinėse žaidynėse. Niekada neturėjau tokios svajonės ar siekiamybės“, – atvirai prisipažįsta olimpietė, raitelė ir trenerė Justina Vanagaitė-Samuilė, jau įrašiusi savo vardą į Lietuvos sporto istoriją. Justina tapo pirmąja Lietuvos atstove, startavusia Europos dailiojo jojimo čempionate, pirmąja lietuve, patekusia į pasaulio taurės finalą, ir pirmąja mūsų šalies atstove, dalyvavusia olimpinėse žaidynėse. Šių metų liepą Čekijoje Justina pirmą kartą Europos jaunių dailiojo jojimo čempionate dalyvavo jau kaip Lietuvos komandos trenerė.

„Tai tikras istorinis įvykis mūsų šaliai – pirmą kartą turėjome dailiojo jojimo komandą ir perspektyvių sportininkių, kurios ateityje dar ne kartą mus nustebins“, – teigia olimpietė.

Sportininkei jojimas – ne hobis, o gyvenimo būdas

Justina prisimena, kaip būdama dvylikos visiškai atsitiktinai susidomėjo jojimu.

„Mano mama, eidama į pirmą pasimatymą su mano patėviu, kuris turėjo žirgų, sako: „Aš atsivesiu ir dukrą.“ Jis sutiko ir taip pirmą kartą susipažinau su žirgais. Iš pradžių jodinėdavau tik savaitgaliais, o po metų – jau kasdien“, – pasakoja Justina.

Dėl savo pomėgio Justinai teko įveikti ne vieną iššūkį. Žirgynas buvo įsikūręs už 25 kilometrų nuo Vilniaus, todėl į jį važiuodavo autobusu arba ieškodavo, kas galėtų nuvežti. Mamos vienintelis reikalavimas buvo aiškus – dėl sporto negalima apleisti mokslų.

„Žirgyne praleisdavau labai daug laiko, todėl namų darbus ruošdavau pertraukų metu mokykloje arba važiuodama autobusu“, – prisimena raitelė.

Pasak Justinos, jojimas – ne paprastas hobis.

„Jojimas yra liga, o arkliai nėra hobis. Daugumai žmonių, kurie joja, tai tampa tam tikra priklausomybe, nuo kurios negali tiesiog atsitraukti. Tiems, kurie niekada nėra susidūrę su jojimu, sunku suprasti, kodėl mes taip stipriai nuo šios veiklos priklausomi“, – sako ji.

Jojimo sporte netrūksta iššūkių. Ši sporto šaka reikalauja ne tik didelių finansinių investicijų, bet ir daugybės laiko bei pastangų.

„Pavyzdžiui, suserga žirgas, reikia veterinaro, o Lietuvoje tinkamo specialisto negali rasti. Tuomet savo žirgą vežu vienuolika valandų“, – pasakoja Justina.

Profesiniame kelyje jai teko patirti ir aukštumų, ir nuosmukių. Iš prigimties esanti darboholikė moteris neslepia, kad kartais susiduria ir su psichologiniu pervargimu.

„Aš tik vieną dieną per mėnesį nedirbu. Kai būnu pervargusi, dažnai savęs klausiu: „Ar man tikrai šito reikia?“, „Ar esu savame kelyje?“ Tokiose situacijose man padeda poilsis ir atsitraukimas nuo žirgyno. Pasiimu dvi laisvas dienas, grįžtu su naujomis jėgomis ir suprantu, kad vis dėlto tai yra mano gyvenimas“, – pasakoja J. Vanagaitė-Samuilė.

Žirgas – svarbiausias sportinio dueto partneris

Pasak Justinos, žirgo pasirinkimas priklauso nuo to, kokių tikslų siekia raitelis. Pradedantysis jojikas pirmiausia turėtų nuspręsti, ar žirgas bus skirtas treniruotėms, nacionalinėms varžyboms ar tarptautinio lygio čempionatams.

„Jeigu nori pasirodyti jaunių Europos čempionate, žirgo kaina gali siekti ir 100 tūkstančių eurų“, – teigia trenerė.

Pati Justina žino, kaip svarbu rasti tinkamą partnerį. Jos gyvenimo žirgas Nababas, dar vadinamas Kebu, per šešerius metus kartu su raitele pasiekė aukščiausią sporto lygį. Duetas dalyvavo Europos čempionatuose, keturiuose pasaulio taurės finaluose ir olimpinėse žaidynėse.

Justina prisimena jaudulį prieš debiutą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

„Savo žirgą vadinu Kebabėliu, tad su juo abu puikiai pasirodėme, o dalyvauti olimpinėse žaidynėse yra tikrai nepakartojamas jausmas“, – sako raitelė.

Ne kartą Justina sulaukė pasiūlymo parduoti savo žirgą, rinkoje tokio žirgo kaina yra 2 milijonai eurų. . Tačiau ji iš karto atsakydavo.

„Žirgas yra neparduodamas. Man jis yra per brangus – jis yra mano sielos duetas“, – teigia Justina.

Kitąmet Justina su Nababu planuoja dalyvauti atrankoje į 2028-aisiais Los Andžele vyksiančias olimpines žaidynes. Raitelė jau dabar žino, kad kelias į olimpiadą bus sudėtingas, o konkurencija – itin didelė.

Jojimo sporte didelę reikšmę turi finansinės galimybės. Justina pasakoja apie vieną iš savo būsimų varžovių, kurios šeima turi itin didelių finansinių išteklių.

„Ji – austrė Diana Porsche, vėliau tapusi vengre. Kalbama, kad jos žirgas, kuris buvo trečias pasaulyje, kainavo septynis milijonus eurų. Tad varžytis bus sudėtinga. Kita vertus, pinigai gali suteikti labai daug, bet ne viską. Viskas priklauso nuo to, kaip raitelis su žirgu atranda vienas kitą. Kartais net geriausi raiteliai patiria nesėkmių varžybose“, – atvirai kalba sportininkė.

Šiuo metu Justina turi ir antrąjį žirgą, su kuriuo per penkerius metus pasiekė „Grand Prix“ lygį. Vis dėlto, kaip rasti tinkamą sportinį partnerį, vieno recepto nėra.

„Perki, bandai, ieškai ir tikrai ne visada įvyksta chemija. Turi pajausti žirgą. Mūsų sporto šakoje 80 procentų sėkmės lemia žirgas, o 20 procentų – raitelis“, – sako J. Vanagaitė-Samuilė.

Trenerės darbas – ne mažiau atsakingas nei raitelės

Būdama devyniolikos Justina pradėjo dirbti trenere ir mokyti jojimo. Šis darbas jai taip patiko, kad netrukus ji nusipirko keletą žirgų, išsinuomojo arklides ir įsteigė savo jojimo klubą.

Klubas gyvavo dešimtmetį, tačiau dėl aktyvios sportinės karjeros, dalyvavimo čempionatuose ir laiko stokos jį teko uždaryti.

Šiandien Justina dirba su jaunaisiais sportininkais. Ji pripažįsta esanti griežta trenerė, tačiau pabrėžia, kad jojime disciplina ir atsakomybė yra būtinos.

„Jojime yra griežta tvarka. Jojikas turi bendrauti su žirgu, jį prižiūrėti, išvalyti gardą, pašerti. Čia kaip pasiimti auginti šuniuką – turi jį vedžioti, prižiūrėti, prisiimti atsakomybę. Taip ir čia – esi atsakingas už savo žirgą. Todėl mokiniai turi suprasti atsakomybės kainą“, – pasakoja trenerė.

Šių metų liepą Europos jaunių dailiojo jojimo čempionate Lietuvos komandą sudarė Ugnė Steponavičiūtė, Lėja Urbšytė ir Lugnė Liubomirskaitė. J. Vanagaitė-Samuilė pirmą kartą Europos čempionate vadovavo šalies rinktinei.

Pasak Justinos, trenerės pozicijoje iššūkių net daugiau nei būnant raitelės vaidmenyje. Čia tenka prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir už auklėtinių rezultatus, todėl netrūksta ir streso.

„Džiaugiuosi likimu, kad mano auklėtinės, sportininkės, turėjo galimybę pasirodyti tokio lygio varžybose. Savo mokinėms sakiau, kad jos garsina Lietuvą, atstovauja mūsų šaliai, o pasirodyti tokiose varžybose – didelis įvykis ne tik jų gyvenime, bet ir Lietuvos istorijoje. Tikiu, kad ateityje šios mokinės pasirodys ir „Grand Prix“ varžybose“, – viliasi J. Vanagaitė-Samuilė.

Jojimas gali tapti visu gyvenimu

Anot raitelės, joti gali kiekvienas – tiek vaikas, tiek suaugęs. Užtenka ateiti į žirgyną, atsisėsti ant žirgo ir pajusti, ar ši sporto šaka žmogų „užkabins“.

„Žirgas tikrai gali atnešti daug džiaugsmo į žmogaus gyvenimą. Tačiau jeigu žmogus nori tapti profesionaliu sportininku, turi ne tik turėti pakankamai finansinių galimybių, bet ir įdėti labai daug juodo darbo. Jojimas turi tapti tavo gyvenimu“, – pokalbį baigia J. Vanagaitė-Samuilė.

The post „Jojimas yra liga“: olimpietė J. Vanagaitė-Samuilė apie sportą, kuris tapo visu jos gyvenimu appeared first on CityMAG.

Šią vasarą bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies gyventojų tyrimas rodo, kad Anykščiai patenka tarp šešių geidžiamiausių savaitgalio poilsio krypčių – pagal pasirinkimų skaičių jie prilygo Klaipėdai. Aukščiau rikiuojasi tik keturi oficialų kurorto statusą turintys miestai – Palanga, Druskininkai, Neringa ir Birštonas. Anykščiai šiame sąraše išsiskiria dar ir tuo, kad yra kurortinė teritorija patekusi į penketuką, siekianti kurorto statuso.

2026 m. birželį atlikto reprezentatyvaus šalies gyventojų tyrimo metu respondentų buvo klausiama, kurį Lietuvos miestą jie pasirinktų savaitgalio poilsiui. Pirmąją vietą užėmė Palanga, kurią nurodė 20 proc. apklaustųjų, po 17 proc. rinkosi Druskininkus ir Neringą, 14 proc. – Birštoną. Klaipėdą ir Anykščius pasirinko po 7 proc. respondentų, Vilnių – 6 proc., o Kauną, Panevėžį, Alytų, Šventąją ir Šiaulius – po 1 proc.

Anykščiai tarp lyderių – nors kurorto statuso dar neturi

Tyrimo rezultatai išryškina įdomią tendenciją – pirmąsias keturias pozicijas užima visi keturi šiuo metu Lietuvoje oficialų kurorto statusą turintys miestai: Palanga, Druskininkai, Neringa ir Birštonas. Iškart po jų rikiuojasi Klaipėda ir Anykščiai. Anykščiai turi kurortinės teritorijos statusą, tačiau oficialiai kurortu dar nėra.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, skirtumas tarp kurorto ir kurortinės teritorijos nėra vien formalus – kurortui keliami aukštesni reikalavimai. Kurortui būtini moksliškai ištirti ir pripažinti gamtiniai gydomieji veiksniai bei išplėtota specialioji infrastruktūra, skirta sveikatinimo, gydymo ir poilsio reikmėms.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė pabrėžia, kad kurorto statusas miestui suteikia ne tik daugiau matomumo, bet ir ekonominės naudos.

„Kurorto statusas miestui suteikia daugiau matomumo ir realios naudos gyventojams, verslui bei turistams. Daugiau lankytojų reiškia daugiau darbo vietų, stipresnį vietos verslą ir didesnes pajamas miestui. Naudą jaučia ne tik viešbučiai ar restoranai, bet ir prekybos, paslaugų bei laisvalaikio sektoriai. Gyventojams tai dažnai reiškia daugiau paslaugų, tvarkingesnę aplinką ir gyvesnį miestą visus metus“, – sako G. Burokienė.

Ministerijos duomenimis, vien 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos kurortuose apsistojo apie 311 tūkst. turistų – trečdalis visų šalies turistų. Kurorto statusas taip pat gali padėti stiprinti miesto įvaizdį, pritraukti investicijų ir naujų verslų, o kurortams numatytos ir papildomos finansavimo galimybės, įskaitant finansavimą per Kelių priežiūros ir plėtros programą.

Anykščius renkasi – jaunos šeimos

Tyrimo duomenys rodo, kad Anykščių patrauklumas nėra susijęs tik su viena siaura visuomenės grupe. Pasirinkimai gana tolygiai pasiskirsto pagal lytį, išsilavinimą, šeiminę padėtį ir gyvenamąją vietą. Vis dėlto ryškesnis susidomėjimas matomas tarp 26–35 metų gyventojų – šioje amžiaus grupėje Anykščius savaitgalio poilsiui rinkosi 10 proc. respondentų. Tarp 1001–1500 eurų pajamas vienam namų ūkio nariui per mėnesį gaunančių respondentų šis rodiklis siekė 9,6 proc.

Tai leidžia kalbėti apie Anykščius kaip apie savaitgalio poilsio kryptį, patrauklią plačiam gyventojų ratui, o ne tik vienai konkrečiai auditorijai.

„Tyrimo rezultatai patvirtina, kad Anykščiai jau dabar gyventojams ir svečiams yra patraukli poilsio kryptis. Turėdami kurortinės teritorijos statusą, nuosekliai plėtojame poilsio, kultūros ir sveikatinimo pasiūlą. Anykščiai yra kitoks kurortas – tai vieta kur dera ramus poilsis ir aktyvus laisvalaikis. Rajonas gali didžiuotis unikalia gamtine aplinka, gausiais kultūros objektais, o jo miškingumas viršija Lietuvos vidurkį. Visa ši aplinka kuria pridėtinę vertę ir vietą, kurioje žmogui norisi ne tik ilsėtis, bet ir kurti“, – sako Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

Ministerija: Anykščiai turi potencialo tapti kurortu

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyta sudaryti sąlygas Anykščių kurortinei teritorijai siekti kurorto statuso ir stiprinti turizmo bei rekreacijos potencialą Rytų Lietuvoje. Ekonomikos ir inovacijų ministerija kaip svarbias miesto stiprybes įvardija išskirtinę gamtinę aplinką, rekreacinius išteklius ir sukauptą turizmo potencialą.

„Didžiąją dalį kurortui keliamų kriterijų jau esame įgyvendinę – Anykščiuose nėra sunkiosios pramonės, oro tarša nedidelė, o žaliųjų plotų turime daugiau, nei reikalaujama. Miestą nuosekliai tvarkome ir žaliname – nuo miesto parko ir autobusų stoties iki prieplaukos bei Dainų slėnio. Manau, šiandien labiausiai trūksta sprendimo valstybiniu lygmeniu. Tikiu, kad Anykščiai turi visas prielaidas tapti oficialiu Lietuvos kurortu“, – sako K. Tubis.

Vis dėlto kelias iki oficialaus kurorto statuso dar nėra baigtas. Pagal nustatytą tvarką savivaldybės taryba pirmiausia turi pateikti pasiūlymą ir dokumentus, pagrindžiančius vietovės atitiktį kurorto statusui keliamiems reikalavimams. Tuomet ministerija sudaro darbo grupę, kuri įvertina, ar vietovė atitinka nustatytus kriterijus. Galutinį sprendimą dėl kurorto statuso suteikimo priima Seimas.

Šiuo metu ministerija taip pat yra parengusi kurortams ir kurortinėms teritorijoms taikomų reikalavimų pakeitimus, kuriuos numato teikti Vyriausybei. Jais siekiama atnaujinti ir su galiojančiais teisės aktais suderinti reikalavimus, susijusius su transportu, sveikatos apsauga, teritorijų planavimu ir aplinkosauga.

Jeigu Anykščiams ateityje būtų suteiktas kurorto statusas, jie taptų penktuoju oficialiu Lietuvos kurortu. Šiuo metu tokį statusą turi Palanga, Neringa, Druskininkai ir Birštonas. Be to, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane būtent Anykščiai šiuo metu išskirti kaip vietovė, galinti ateityje siekti kurorto statuso – kitos tokios gyvenamosios vietovės dokumente nėra įvardytos.

Tačiau norint atrasti Anykščius, oficialaus kurorto statuso laukti nereikia – tyrimas rodo, kad gyventojų akyse miestas jau dabar konkuruoja su populiariausiomis šalies poilsio kryptimis. Kurorto statusas galėtų tapti papildomu impulsu miesto augimui, didinti jo žinomumą ir patrauklumą investicijoms į turizmo, sveikatinimo bei laisvalaikio paslaugas. Jau dabar skatinama į nekilnojamąjį turtą Anykščiuose žvelgti iš ilgalaikės perspektyvos – miesto ambicijos tapti kurortu ir augantis jo patrauklumas gali atverti naujų galimybių tiek verslui, tiek investuotojams.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ tyrimą atliko birželio 18–28 dienomis. Jo metu apklausta 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas telefoninės ir internetinės apklausos metodas, respondentai apklausti visoje šalies teritorijoje.

The post Tyrimas atskleidė: Anykščiai prilygo Klaipėdai, siekia tapti penktuoju Lietuvos kurortu appeared first on CityMAG.

„Aš buvau tipinė karjeristė, žinojau, ko noriu iš gyvenimo ir kaip viską pasiekti. Tačiau vieną dieną supratau: mano tris vaikus augino auklė, namus tvarkė valytoja, o įspūdinga suma banke nekėlė džiaugsmo. Tapau nelaiminga“, – atvirai kalba moterų mentorė ir gyvenimo būdo koučingo praktikė, tarptautinio erotikos festivalio „Eros 2026“ pranešėja Jurgita Bažanovienė. 

Tibete vos nemirė

Prieš du dešimtmečius Jurgita dirbo vienoje didžiausių nekilnojamojo turto vystymo bendrovių. Moteris sėkmingai kopė karjeros laiptais, vadovavo didžiausiems projektams, neskaičiuodavo darbo valandų. Pasak J. Bažanovienės, tuomet jai reikėjo visko: ir karjeros, ir pripažinimo, ir pinigų.  Verslininkė greitai pasiekė savo karjeros piką, tačiau nesijautė laiminga. „Kas iš to, jog aš galėjau nusipirkti brangesnį, vardinį kostiumėlį ar savaitgalį nuskristi į Paryžių, tačiau nesijaučiau laiminga, supratau, jog prarandu ryšį su vaikais“, – atvirauja J. Bažanovienė.

Po septynerių intensyvių darbo metų, lėkimo verslo pasaulyje, Jurgita nusprendė stabtelėti – išeiti atostogų. Visiškai atsitiktinai ji išvyko į Tibetą, kuris tapo išbandymų, dvasinės, asmeninės transformacijos pradžia. Jurgita prisimena, kuomet kelionėje vos išvengė mirties. „Mes užvažiavome per greitai į 5,6 km aukštį Everesto kalnu, naktį man tiesiog pradėjo trūkti deguonies. Laimei, jog mūsų kompanijoje buvo medikas – jis man išgelbėjo gyvybę“, – sako buvusi verslininkė.

Tąkart grįžusi Jurgita dar padirbo, tačiau neilgai trukus metė karjerą ir su sutuoktiniu Tomu bei trimis vaikais pakėlė sparnus į pietų Švedijos Helsingborgo miestą. Lietuvė neslepia – tai turėjo būti trumpas eksperimentas, laikinas pagyvenimas svetimoje šalyje, tačiau jis užsitęsė trylika metų. „Visada buvau nuotykių gerbėja, susipakavome keletą kuprinių, dėžių, pasiėmėme vaikus ir išvykome. Dabar galvoju, ir kaip gera, kad laiku sustojau. Kad išdrįsau pakeisti kryptį, iškeisti karjerą versle į laiką su šeima. Šiandien žinau – tai buvo vienas teisingiausių mano sprendimų“, – pasakoja mentorė ir gyvenimo būdo koučingo praktikė.

Švedijoje pakeitė gyvenimą kardinaliai

Jurgita neslepia: Švedija privertė sulėtinti gyvenimą, atsigręžti į save, pasinerti į saviugdą, dalyvauti mokymuose įvairiose Europos šalyse. Lietuvės interesų lauke atsirado moteriškumo tema. Sveikos gyvensenos ugdytoja prisimena, kad iš savo kasdienio garderobo išmesti kelnes prireikė trejų metų. „Moterys turi būti moteriškos, dauguma moterų net nežino, kokio gyvenimo iš tikrųjų nori. Jos tik žino, ką šiandien reikia padaryti, tačiau savo gyvenimo neprojektuoja, koks jis bus po penkerių ar dešimties metų. Dažniausiai jos įkrenta į kasdienybės rutiną: karjera, darbas, namai, buitis – ir pamiršta save“, – teigia J. Bažanovienė.

Trijų dienų badavimas – naudingas sveikatai

Šiandien Jurgita padeda moterims susigrąžinti ryšį su savimi, savo kūnu ir moteriškumu, stiprinti savivertę, vidinę pusiausvyrą bei gebėjimą gyventi su daugiau malonumo, artumo ir gyvybingumo.

Ji moko savo pavyzdžiu moteris moteriškumo, kuria tinklalaidę, konferencijose skaito pranešimus,  rengia moterų stovyklas Kenijoje, Omane, Turkijoje, Kroatijoje bei kitose šalyse. Pasak organizatorės, stovyklų metu jai gera stebėti dalyvių transformacijas. „Mes keliaujame ir moterys per nuotykius, juoką, fizinį krūvį vėl prisimena save, prisimena tą mažą mergaitę, kurią buvo pamiršusios, apleidusios.  Kartais gražiausi dalykai nutinka ne tada, kai viskas vyksta pagal planą. Tad dalyvės grįžta pripildytomis širdimis meilės sau, supranta, kad tik mylėdamos save jos gali mylėti kitus ir grįžta su įrankiais, kuriuos naudoja kasdienybėje.“, – sako J. Bažanovienė.

Jurgita propaguoja sąmoningą mitybą. Ji gyvena pagal principą 80/20, kai 80 proc. savo gyvenimo laiko gyvena labai sveikai, o 20 proc., leidžia sau paišdykauti, juk gyvenimas yra skirtas tam, kad jį patirtumėm 100 proc. Visur mėgsta harmoniją ir balansą, kartą per pusmetį tris dienas badauja, vartoja tik vandenį. „Iš esmės žmonės per daug valgo. Tad trijų dienų detoksas yra sveika ir naudinga. Būna, su moterimis pabadaujame savaitgalį ir jos išvažiuoja pilnos energijos, meilės bei pagarbos savo fiziniam kūnui. Turime sąmoningai žiūrėti į maistą, juk maistas yra vaistas“, – patarimais dalinasi J. Bažanovienė.

Erotikos festivalyje Jurgita kalbės, kodėl moterys nustoja jausti malonumo galią

Lapkričio 13–14 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“, Vilniuje, trečią kartą vykstančiame vieninteliame ir didžiausiame tarptautiniame erotikos festivalyje „Eros 2026“ moterų mentorė ir gyvenimo būdo koučingo praktikė J. Bažanovienė skaitys pranešimą apie malonumo galią, kodėl moteris nustoja jausti ir kaip susigrąžinti ryšį su savimi. Pasak pranešėjos, prieš festivalį ji jaudinasi. „Čia bus dar vienas išėjimas iš komforto zonos, pernai festivalyje su draugėmis lankiausi kaip lankytoja, man renginys paliko gerą įspūdį, o pranešimų erdvėje buvo tiek daug skirtingų pranešėjų ir temų – nuo sveikatos, seksualinio gyvenimo iki numerologijos. Tad šiemet pakalbėsime apie moteriškumą, malonumo galią. Jau laukiu susitikimo“, – sako J. Bažanovienė.

The post Kadaise vaikėsi karjeros ir pinigų, šiandien moko moteris pažinti save: Jurgitos kelias į moteriškumą prasidėjo nuo lemtingo sustojimo appeared first on CityMAG.

Birštono sanatorija „Versmė“ tęsia infrastruktūros modernizaciją. Prieš mėnesį čia užbaigtas gydyklų mineralinio vandens ir purvo vonių zonos atnaujinimo projektas, o ateityje sanatorija svarsto ir didesnės apimties investiciją – naujo baseino bei SPA komplekso įrengimą.

Sanatorijos atstovai sako, kad investicijos būtinos siekiant išlaikyti aukštą paslaugų kokybę ir atliepti augančius lankytojų lūkesčius.

„Lietuva turi ilgas sanatorinio gydymo tradicijas, todėl žmonės gerai žino, kokios kokybės gali tikėtis, ir natūraliai lygina skirtingas sanatorijas. Dėl to konkurencija šiame sektoriuje yra labai didelė, o norint neatsilikti būtina nuolat investuoti į infrastruktūrą ir paslaugų kokybę. Mūsų šalies klientai pastaruoju metu tapo gerokai reiklesni nei atvykstantys iš užsienio“, – sako sanatorijos „Versmė“ direktorė Rasa Noreikienė.

Planuose – naujas baseino kompleksas

Vienas ambicingiausių sanatorijos ateities sumanymų – naujo baseino ir SPA komplekso įrengimas. Pasak R. Noreikienės, dabartinis baseinas nebeatitinka augančio lankytojų skaičiaus ir šiuolaikinių poilsio bei sveikatinimo paslaugų poreikių.

„Skaičiuojame, kad tokio projekto vertė galėtų siekti apie 2 milijonus eurų. Šiuo metu esame parengiamajame etape, todėl tai dar nėra galutinis planas, tačiau pagal optimistinį scenarijų naujas baseinas lankytojus galėtų pasitikti iki 2030 metų“, – sako R. Noreikienė.

Sanatorija yra parengusi naujo komplekso viziją. Joje numatytas daugiau kaip 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto baseino ir SPA priestatas, kuriame turėtų atsirasti plaukimo baseinas, pirtys, vaikų zona bei poilsio erdvės. Taip pat svarstoma įrengti garažą, o pietinėje pastato pusėje – terasą su vaizdu į mišką.

Numatyta, kad priestatas uždaru koridoriumi būtų sujungtas su gydyklų korpusu ir registratūra, todėl svečiai galėtų patogiai pasiekti baseino zoną neišeidami į lauką.

Atnaujinta gydomųjų vonių zona

Prieš mėnesį sanatorija užbaigė vieną svarbiausių pastarojo meto infrastruktūros modernizavimo etapų – gydomųjų mineralinio vandens ir purvo vonių zonos atnaujinimą.

Atnaujintos ne tik pačios vonios, bet ir visa jų aplinka – pakeistos plytelės, modernizuota ventiliacijos sistema, vandens tiekimo infrastruktūra, kranai ir kita įranga.

„Nors ankstesnė įranga dar veikė, ji jau buvo morališkai pasenusi. Norėjome, kad neliktų to senų laikų jausmo – vonios buvo funkcionalios, tačiau jų išvaizda ir aplinka nebeatitiko šiuolaikinių standartų“, – sako R. Noreikienė.

Pasak jos, tai vienos populiariausių procedūrų tarp lankytojų, todėl darbai buvo organizuojami taip, kad kuo mažiau trikdytų sanatorijos veiklą.

Bendra šių darbų vertė siekė apie 500  tūkst. eurų.

Renovuoti gyvenamieji kambariai ir nauja sporto salė

Sanatorija taip pat investuoja ir į gyvenamųjų kambarių atnaujinimą. Šiemet renovuojamas B korpusas, kuris yra itin mėgstamas lankytojų dėl erdvių kambarių, balkonų ir patogios vietos šalia procedūrų bei valgyklos.

Dalį kambarių sanatorija jau buvo atnaujinusi praėjusiais metais. Tuomet buvo įrengta moderni ventiliacijos ir kondicionavimo sistema bei atnaujinti dušo kambariai. Šiemet renovacija pratęsta – keičiami  baldai, televizoriai, sanitariniai mazgai. Kadangi sanatorija beveik nuolat visiškai užimta, kambariai atnaujinami po vieną, neuždarant viso korpuso.

Dar viena neseniai įgyvendinta investicija – nauja sporto salė. Joje įrengti modernūs treniruokliai ir „reformer“ tipo pilateso įranga. Tokia pilateso sistema Birštone kol kas yra vienintelė.

Ateities kryptis – prevencija ir ilgaamžiškumas

Sanatorija „Versmė“ planuoja ir toliau tęsti modernizacijos projektus bei plėsti paslaugų spektrą. Ateityje daugiau dėmesio bus skiriama sveikatos prevencijai, streso mažinimo programoms ir ilgaamžiškumo koncepcijai.

Sanatorijos atstovų teigimu, vis daugiau žmonių pradeda rūpintis savo sveikata dar prieš atsirandant rimtesnėms ligoms, todėl tokios programos tampa vis aktualesnės.

„Norime pasiūlyti sprendimus, kurie padėtų žmonėms sulėtinti gyvenimo tempą, sumažinti stresą ir pradėti rūpintis savo sveikata kuo anksčiau“, – sako sanatorijos atstovai.

Tai jau ne pirmas „Versmės“ modernizacijos etapas. 2020 metais sanatorija visiškai atnaujino vieną iš trijų savo korpusų. Atliktų darbų vertė siekė 4,7 mln. eurų.

The post Sanatorija „Versmė“ investuoja į atsinaujinimą: ateities vizijoje – ir naujas baseinas appeared first on CityMAG.

Kaip sportuojant palaipsniui stiprėja raumenys, taip ir susidūrimas su kontroliuojamu stresu gali didinti žmogaus atsparumą – svarbiausia po įtampos organizmui suteikti galimybę atsistatyti. Diskusijų festivalyje „Būtent!“ apie vadinamąjį „stress fitness“ kalbėjęs „Pulsetto“ bendraįkūrėjas Povilas Sabaliauskas sako, kad šiandien problema dažnai yra ne pats stresas, o tai, kad žmonėms tampa vis sunkiau iš įtampos būsenos sugrįžti į ramybės režimą.

„Streso raumenį galima treniruoti panašiai kaip fizinį. Vienam žmogui pakelti 40 kilogramų yra sudėtinga, tačiau jeigu tai darai nuolat, ilgainiui tas pats svoris nebeatrodo toks sunkus. Panašiai yra ir su stresu – organizmas gali įgauti didesnį atsparumą. Tačiau labai svarbi ir kita dalis: gavęs streso turi sugebėti atsipalaiduoti ir atsigauti“, – kalbėjo P. Sabaliauskas.

Diskusijoje „Stress fitness“, arba atsparumas stresui – ar tai įmanoma?“ kartu su P. Sabaliausku dalyvavo funkcinės medicinos praktikė ir edukatorė, sveikatingumo platformos „Inner“ įkūrėja Viktorija Macijauskienė bei šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Pokalbį moderavo Eglė Kernagytė-Dambrauskė.

Streso išvengti nereikia – svarbu išeiti iš jo būsenos

Pasak diskusijos dalyvių, trumpalaikis stresas savaime nėra problema – tai natūrali organizmo reakcija, padedanti mobilizuotis ir reaguoti į iššūkius. Kur kas svarbiau, ar stresinei situacijai pasibaigus žmogus sugeba persijungti į atsistatymo būseną.

„Gavęs streso turi kažkaip atsipalaiduoti. Tam gali padėti meditacija, kvėpavimo pratimai ar kitos priemonės. Man atrodo, labai svarbu suprasti būtent atsipalaidavimo pusę, nes dauguma žmonių nemoka iš įtampos būsenos išeiti“, – teigė „Pulsetto“ bendraįkūrėjas P. Sabaliauskas.

Pašnekovas pabrėžė, kad būtent atsistatymo dalį šiuolaikinis žmogus neretai pamiršta. Pavargus tampa sunkiau prisiversti medituoti, atlikti kvėpavimo pratimus ar imtis kitų atsipalaidavimo praktikų, todėl gali susidaryti uždaras ratas – kuo labiau žmogus pervargęs, tuo mažiau turi vidinių išteklių pasirūpinti savo atsistatymu.

Jo teigimu, vienu iš tokių įrankių gali tapti ir technologijos. „Pulsetto“ kuriamas prietaisas, pasitelkiantis elektrinius signalus, skirtas klajoklio nervo stimuliacijai. Vis dėlto P. Sabaliauskas akcentavo, kad technologija nėra skirta pakeisti pagrindinių sveikos gyvensenos įpročių.

Gydytojas: išsekusiam žmogui papildomas stresas nepadės

Šeimos gydytojas V. Morozovas pabrėžė, kad „stress fitness“ neturėtų būti suprantamas kaip raginimas jau išsekusiam žmogui sąmoningai susikurti dar daugiau streso. Pirmiausia turi būti užtikrinti baziniai organizmo poreikiai, o papildomas krūvis – dozuotas ir kontroliuojamas.

„Tai turi būti reguliuojamas, lengvai nutraukiamas stresas, po kurio yra galimybė atsigauti. Bet tam pirmiausia reikia išsimiegoti, pajudėti ir turėti savo patikimą būdą atsipalaiduoti. Tai gali būti ir paprasčiausi kvėpavimo pratimai“, – sakė V. Morozovas.

Pasak gydytojo, fizinis aktyvumas gali padėti didinti atsparumą stresui, tačiau ypač išsekusiam žmogui svarbu nepradėti nuo pernelyg didelio krūvio. Jei stresas tampa itin stiprus ir užsitęsęs, o savipagalbos priemonių nebepakanka, svarbu kreiptis į gydytoją.

Ilgalaikė įtampa, anot V. Morozovo, gali pasireikšti ne tik emociniu nuovargiu, bet ir fiziniais simptomais bei organizmo rodiklių pokyčiais. Todėl svarbu nelaukti momento, kai organizmas jau priverčia sustoti.

V. Macijauskienė: po prastos nakties į stresą reaguojame visai kitaip

Funkcinės medicinos praktikė ir edukatorė V. Macijauskienė pabrėžė, kad kalbant apie atsparumą stresui svarbu matyti visumą. Organizmo reakciją lemia ne vien tai, kas tą dieną nutiko darbe ar asmeniniame gyvenime – reikšmės turi miegas, fizinis aktyvumas, mityba ir tai, kaip žmogus vertina konkrečią situaciją.

„Miegas yra beprotiškai svarbus. Palyginus savo reakciją po blogos nakties ir po kokybiško, optimalaus miego, atsparumas kitą dieną gali būti visiškai skirtingas. Ta pati situacija vieną dieną gali atrodyti vienaip, o kitą – visai kitaip“, – sakė V. Macijauskienė.

Pasak jos, ne mažiau svarbi kasdienė mityba. Ji gali būti kaloringa, tačiau ne visada pakankamai maistinga, todėl organizmui gali trūkti medžiagų, reikalingų normaliai jo veiklai ir atsistatymui. Atsparumą stresui, anot ekspertės, reikėtų vertinti kaip daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių rezultatą, o ne ieškoti vieno universalaus sprendimo.

„Daugelis žmonių gyvena tarsi automatu – pagal iš vaikystės, aplinkos ar visuomenės atsineštą įpročių sistemą. Jeigu dažniau grįžtume į savirefleksiją ir pagalvotume, kodėl vienoje ar kitoje situacijoje pradedame stresuoti, pamatytume, kad nemažai dalykų galime kontroliuoti – mitybą, miego režimą, savo pasirinkimus ir reakcijas“, – kalbėjo V. Macijauskienė.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad universalaus recepto, kaip tapti atsparesniam stresui, nėra. Vienam žmogui atsipalaiduoti padės fizinis aktyvumas, kitam – kvėpavimo praktikos, meditacija, technologijos ar kokybiškas poilsis. Tačiau principas išlieka tas pats – ne siekti gyvenimo be streso, o mokytis jį atpažinti, tinkamai dozuoti ir po įtampos suteikti organizmui galimybę atsistatyti.

The post „Pulsetto“ bendraįkūrėjas P. Sabaliauskas: atsparumą stresui galima treniruoti kaip raumenį appeared first on CityMAG.

Rugsėjo 1-oji daugeliui šeimų tampa proga po vasaros vėl susėsti prie bendro stalo. Pasak nuo rugpjūčio „Solt Dining“ virtuvei vadovaujančios šefės Virginijos Jefremovos, šventiniam vakarui nereikia sudėtingų receptų – pakanka kelių kokybiškų sezoninių ingredientų ir skonių, kuriuose susitinka vasara bei ruduo.

Pasak jos, artėjantis ruduo į virtuvę atneša visai kitokią nuotaiką nei vasara. Lengvus sezoninius skonius pamažu keičia sodresni deriniai, daugiau dėmesio skiriama šakninėms daržovėms, miško gėrybėms, uogoms ir marinuotiems akcentams.

„Artėjant rudeniui natūraliai norisi žemiškesnių, sodresnių skonių. Atsiranda daugiau grybų, uogų, marinuotų ir sūdytų akcentų. Man visuomet svarbu, kad patiekalas ne tik gerai derėtų skoniais, bet ir pasakotų tam tikrą sezono istoriją“, – sako V. Jefremova.

Savo kuriamos rudens virtuvės kryptį šefė neseniai pristatė specialios degustacinės vakarienės metu. Jos sukurtame meniu atsispindėjo produktai ir deriniai, kurie dominuos ir būsimame rudens meniu: svečiai ragavo brandintos jautienos karpačio su marinuotomis vyšniomis ir trumų aliejumi, apkepto tuno su marinuotu pankoliu bei degintais greipfrutais, menkės filė su burokėlių ir aviečių tyre, elnienos nugarinę su mėlynių padažu bei kriaušių desertą su sūdyta karamele.

Pasak jos, rudens pradžia yra vienas įdomiausių laikotarpių virtuvėje, nes tuo metu dar galima mėgautis vasaros derliumi, tačiau jau pasirodo ir pirmieji rudens produktai.

Šefė pastebi, kad Rugsėjo 1-oji daugeliui šeimų tampa proga po vasaros vėl susėsti prie bendro stalo, tačiau šventiškai vakarienei nebūtina rinktis sudėtingų receptų.

„Dažnai pakanka kelių kokybiškų sezoninių ingredientų. Rugsėjo pradžioje verta atsigręžti į burokėlius, morkas, cukinijas, grybus, kriaušes, obuolius, slyvas ir dar likusias vasaros uogas. Kai produktas geras, jo nereikia slėpti po daugybe skirtingų skonių“, – teigia ji.

Anot šefės, paprastus namuose gaminamus patiekalus gali pagyvinti netikėti, bet lengvai pritaikomi deriniai. Pavyzdžiui, burokėlius galima papildyti avietėmis, o prie mėsos patiekalų patiekti mėlynių ar kitų tamsiųjų uogų padažą. Dar vienas būdas suteikti patiekalams daugiau charakterio – marinuoti ingredientai.

„Kartais užtenka kelių marinuotų cukinijų juostelių, pankolio ar uogų, kad pažįstamas patiekalas įgautų visai kitą skonį. Būtent tokie akcentai man ir asocijuojasi su rudens virtuve“, – pasakoja V. Jefremova.

Desertams šefė siūlo išnaudoti prasidedantį obuolių ir kriaušių sezoną.

„Kepti vaisiai su vaniliniu kremu, ledais ar trupučiu sūdytos karamelės yra vienas paprasčiausių būdų sukurti jaukią šventinę pabaigą. Nereikia sudėtingų technikų, kai sezonas pats dovanoja tiek daug skonių“, – sako ji.

Rugsėjo 1-osios stalui Virginija rekomenduoja paprastą, tačiau šventiškai atrodantį desertą – karamelizuotus obuolius su sluoksniuota tešla ir ledais.

Šefės Virginijos Jefremovos receptas: karamelizuotų obuolių desertas su sluoksniuota tešla ir ledais

4 porcijoms reikės:

• 2 didelių obuolių
• 250 g sluoksniuotos bemielės tešlos
• 100 g cukraus
• 50 g sviesto
• 100 ml riebios grietinėlės (35 %)
• 4 rutuliukų vanilinių ledų
• žiupsnelio druskos

Gaminimas

Iš sluoksniuotos tešlos išpjaukite arba išspauskite keturis apvalius norimo dydžio diskelius. Dėkite juos į iki 180 °C įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 6 minutes, kol tešla išsipūs ir gražiai apskrus.

Į puodą suberkite cukrų ir kaitinkite, kol jis ištirps ir taps auksinės spalvos karamele. Sudėkite sviestą ir gerai išmaišykite. Atsargiai supilkite grietinėlę, įberkite žiupsnelį druskos ir maišykite, kol masė taps vientisa ir glotni.

Obuolius supjaustykite plonomis skiltelėmis, išdėliokite kepimo formelėse ir užpilkite karamele. Kepkite 180 °C temperatūroje apie 3 minutes, kol obuoliai lengvai suminkštės ir prisigers karamelės skonio.

Patiekimas

Į lėkštę dėkite šiltus karamelizuotus obuolius. Ant viršaus uždėkite traškų sluoksniuotos tešlos diskelį, o šalia arba ant jo – vanilinių ledų.

Desertą patiekite iš karto, kad atsiskleistų malonus šiltų obuolių, traškios tešlos ir šaltų ledų kontrastas.

„Tai vienas paprasčiausių, bet kartu ir šventiškiausių ankstyvo rudens desertų. Jam nereikia sudėtingų technikų, o pagrindinis herojus čia yra sezoninis obuolys“, – sako V. Jefremova.

Pasak naujosios „Solt Dining“ šefės, būtent sezoniškumas ir pagarba ingredientui bus viena svarbiausių krypčių, formuojant restorano rudens virtuvę.

The post Ką rinktis Rugsėjo 1-osios stalui? „Solt Dining“ šefė dalijasi sezoniškų skonių idėjomis ir obuolių deserto receptu appeared first on CityMAG.

Vieno žaidimo išleidimo data gali keisti kitų bendrovių planus, konsolių pardavimo prognozes ir net visos žaidimų rinkos metų rezultatus. „Grand Theft Auto VI“ (GTA VI) dar nepasirodė, tačiau jo ekonominis svoris jau skaičiuojamas milijardais.

Kai GTA VI išleidimas buvo nukeltas iš 2025-ųjų į 2026 metus, analitikų bendrovė „Ampere Analysis“ skaičiavo, kad vien dėl šio sprendimo 2025 m. konsolių rinkos vertė gali būti maždaug 2,7 mlrd. JAV dolerių mažesnė, nei prognozuota. Atlaisvėjus rudens išleidimų langui, kiti žaidimų leidėjai suskubo jį užimti.

Tokie skaičiai paaiškina, kodėl „Rockstar Games“ gali sau leisti tai, kas daugeliui kitų bendrovių būtų itin skausminga – dar kartą nukelti vieno laukiamiausių pasaulio žaidimų išleidimą.

Lietuvių studijos „Nordcurrent“ žaidimų kūrėjo Povilo Katkevičiaus teigimu, didžiausia rizika šiuo atveju gali būti ne papildomi kūrimo metai, o per anksti rinką pasiekęs produktas.

„Išleisti nebaigtą didelį žaidimą ir apsimesti, kad jis baigtas, gali kainuoti daug daugiau nei dar metus jį kurti“, –  sako jis.

Kai vieno žaidimo bijo visa rinka

Tikrasis GTA VI mastas geriausiai matomas ne pačiame žaidime, o aplink jį.

Dideli žaidimų leidėjai savo išleidimų datas planuoja atsižvelgdami į konkurentus. Tačiau GTA atvejis išskirtinis. Mažai kas nori leisti brangų žaidimą tuo pat metu, kai milijonų žaidėjų dėmesį, laiką ir pinigus pasiims vienas milžiniškas konkurentas.

Būtent todėl GTA VI nukėlimai atlaisvina rinkoje langus kitiems leidėjams, o analitikai perskaičiuoja visos konsolių rinkos prognozes.

„Baisiau yra tai, kad kai išeis GTA VI, šeštadalis pasaulio pasiims atostogas ir sustos ekonomika, bet labai sėkmingai klestės maisto į namus verslas“, – su humoru į situaciją žvelgia P. Katkevičius.

Žaidimų industrija konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir dėl vartotojų laiko bei pramogoms skiriamų pinigų su kinu, serialais, socialiniais tinklais. Nedaug kultūros produktų gali vienu metu sutelkti tokią auditoriją kaip GTA.

Milijardas dolerių per tris dienas

Kodėl „Rockstar“ turi tiek daug ką prarasti, rodo ankstesnio GTA istorija. 2013 m. pasirodęs GTA V per pirmąją parą sugeneravo daugiau nei 800 mln. JAV dolerių mažmeninės prekybos pajamų, o milijardo dolerių ribą peržengė vos per tris dienas. Tuo metu tai buvo greičiausiai milijardą dolerių pasiekęs pramogų produktas.

Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, GTA V tebėra vienas geriausiai parduodamų žaidimų istorijoje. Todėl jo įpėdinis vertinamas ne kaip eilinis naujas produktas, o kaip vienas didžiausių artėjančių įvykių visoje pramogų rinkoje.

Viešojoje erdvėje dažnai kartojama, kad GTA VI kūrimas ir rinkodara gali atsieiti apie 2 mlrd. JAV dolerių. Jei šis vertinimas būtų tikslus, tai būtų vienas brangiausių kada nors sukurtų pramogų produktų – jam priskiriamos išlaidos viršytų net maždaug 1,5 mlrd. JAV dolerių kainavusias „Burj Khalifa“ statybas. Vis dėlto „Rockstar Games“ oficialaus GTA VI biudžeto nėra paskelbusi.

Tačiau net nežinant tikrosios sumos aišku viena: kai investicijos tokios didelės, klaidos kaina taip pat tampa milžiniška.

Pirmą įspūdį galima parduoti tik kartą

Dar prieš keliolika metų žaidimo techninės problemos pirmiausia tapdavo problema tiems, kurie jį jau nusipirko. Šiandien nesėkmingas startas per kelias valandas tampa „YouTube“, „TikTok“, „Reddit“ ir kitų platformų turiniu.

Žaidėjui net nereikia pirkti žaidimo, kad pamatytų jo klaidas.

Todėl išleidimo diena tapo ne tik technologiniu, bet ir finansiniu įvykiu.

„Išleisti ir susirinkti teigiamus pirmus įspūdžius gali tik vieną kartą. Iš neigiamo pirmo įspūdžio išlipti gali būti labai sunku“, – sako „Nordcurrent“ atstovas.

Pasak jo, industrijoje būta ir išimčių. „Cyberpunk 2077“ ir „No Man’s Sky“ po problemiškų startų sugebėjo reikšmingai pakeisti žaidėjų nuomonę. Tačiau tam prireikė papildomų metų darbo, investicijų ir kantrybės. Daugybė kitų projektų tokios antros galimybės nesulaukia.

„Žmonių lūkesčiai tokio tipo žaidimams yra labai dideli ir visos klaidos labai viešos. Greitai plintančių klaidų kaina gali labai skaudėti mažėjant pardavimams, o kai reikia atidirbti kūrimo išlaidas, gali baigtis ir katastrofiškai“, – sako pašnekovas.

Todėl atidėjimas, anot P. Katkevičiaus, nors ir brangus, gali veikti kaip investicijos draudimas.

Technologijos žaidimų neatpigino

Kompiuteriai tapo galingesni, žaidimų kūrimo įrankiai – geresni, atsirado automatizacija ir dirbtinis intelektas. Atrodytų, kad žaidimus dėl to turėtų būti galima sukurti greičiau ir pigiau, tačiau didžiausių projektų biudžetai ir kūrimo trukmė juda priešinga kryptimi.

„Nordcurrent“ žaidimų kūrėjo teigimu, technologijų sutaupytas laikas panaudojamas dar didesnei ambicijai.

„Jei galime greičiau padaryti kažką, tai darome daugiau. Jei mūsų dabartiniai kompiuteriai palaiko geresnę grafiką, darome viską realistiškiau. Kiekvieną pergalę, kurią laimime dėl technologijų pažangos, mes tiesiog konvertuojame į didesnį iššūkį“, – sako P. Katkevičius.

Tai paaiškina ir GTA VI kūrimo trukmę. Kuo didesnis projektas, tuo daugiau reikia turinio, žmonių, koordinavimo ir kokybės kontrolės. Nors iš DI tikimasi spartesnio žaidimų kūrimo, įpusėjus tokio masto projektą naujų įrankių diegimas nebūtinai sutaupytų laiko.

„Didžioji dalis GTA VI buvo pastatyta nenaudojant šių įrankių, o dabar įterpti DI įrankius į jau įsivažiavusį procesą per rizikinga ir brangu. Šis žaidimas dar net neišleistas ir jau yra absoliutus kultūrinis fenomenas, į kurį nutaikyti visi prožektoriai. Tokio dydžio dėmesys užkelia kartelę absoliučiai visiems žaidimo kūrimo skyriams“, – teigia „Nordcurrent“ atstovas.

Lietuvos kūrėjams GTA vytis nereikia

GTA VI mastas nereiškia, kad visa žaidimų industrija dabar turės bandyti pasiekti tokią pačią technologinę kartelę. Mažesnėms studijoms, tarp jų ir Lietuvos kūrėjams, konkurencinis pranašumas yra visai kitur.

„Iš esmės nieko GTA VI nekeičia. Mažos studijos dirba greičiau, kūrybiškiau ir gali greitai prisitaikyti prie net labai didelių pasikeitimų projekto vizijoje, toks lankstumas suteikia pranašumo“, – sako P. Katkevičius.

Didėjant didžiųjų žaidimų biudžetams atsiranda paradoksali situacija: kuo daugiau pinigų investuota į projektą, tuo mažiau jo kūrėjas gali sau leisti rizikuoti.

Šimtus milijonų kainuojantis žaidimas turi patikti milžiniškai auditorijai. Mažesnis projektas gali sau leisti keistesnę idėją, neįprastą mechaniką ar vizualinį stilių. Mažos studijos taip pat gali greičiau reaguoti į žaidėjų nuomonę ir naudotis ankstyvosios prieigos modeliu, kai produktas vystomas kartu su bendruomene.

The post Žaidimas, kurio bijo visa rinka: kodėl GTA VI vėluoja ir kas pastatyta ant kortos appeared first on CityMAG.

Antrus metus iš eilės geriausia Lietuvos futbolininke išrinkta Rimantė Jonušaitė poilsį vertina kaip neatsiejamą treniruočių dalį – atsistatymo dienas planuoja iš anksto, renkasi lengvą judėjimą, šaltą dušą ir ypatingą dėmesį skiria miegui. Nors profesionaliame sporte toks režimas yra įprasta pasirengimo dalis, gydytoja Justina Aleksaitė sako, kad iš sportininkų požiūrio verta pasimokyti ir mėgėjams: vien diena be treniruotės dar nereiškia, kad organizmas iš tiesų pailsėjo.

„Fiziologiškai atsistatymas yra ne treniruotės nebuvimas, o aktyvus procesas: parasimpatinės sistemos persvara, audinių atsikūrimas, hormonų grįžimas į normą bei nervų sistemos nuraminimas. Didžioji jo dalis vyksta miege ir tomis valandomis tarp krūvių, o ne kalendoriuje pažymėtą poilsio dieną. Todėl poilsio diena, kurią praleidi neišsimiegojęs, įsitempęs ir nuolat skubantis, kūnui nėra jokia poilsio diena. Raumuo pailsi, o sistema – ne“, – sako J. Aleksaitė.

Poilsio diena – planuojama iš anksto

Profesionaliame sporte poilsis yra konkreti pasirengimo dalis – futbolininkams sezono metu rekomenduojama užtikrinti bent vieną visiškai laisvą dieną per savaitę. R. Jonušaitė sako, kad jos pačios režimas priklauso nuo sezono etapo, tačiau poilsio dienomis ji dažniausiai renkasi aktyvų atsistatymą.

„Atsistatymą planuoju taip pat kaip ir treniruotes. Dažniausiai ryte pasidarau lengvą mankštą, prasijudinu, pasidarau kelis lengvus pratimus – pasižiūriu, kaip kūnas, kaip raumenys po rungtynių ar treniruočių laikosi. Tada einu į šaltą dušą, ramiai papusryčiauju. Mėgstu laiką leisti ne namuose – susitikti su draugėmis, apsipirkti, kartais pažiūrėti serialą. Stengiuosi judinti kūną, kad greičiau atsistatytų, todėl mano poilsis dažniausiai yra aktyvus“, – pasakoja R. Jonušaitė.

Futbolininkės teigimu, ilgainiui pasikeičia ir pats požiūris į dieną be treniruotės – ji tampa ne pertrauka nuo sporto, o viso treniruočių proceso dalimi. Ar pavyko tinkamai pailsėti, anot jos, geriausiai parodo kitos dienos savijauta.

„Po poilsio dienos svarbu atsikelti su šviežiomis mintimis, nes lygiai taip pat svarbu rasti poilsio ir sporto balansą mintyse. Man poilsio diena yra ir apie dalykų, kurie patinka, darymą. Pavykusi diena yra ta, kai galiu anksčiau nueiti miegoti ir atsikelti po aštuonių valandų miego. Miegas, judėjimas ir maistas yra trys svarbiausi dalykai“, – vardija R. Jonušaitė.

Prie savo atsistatymo rutinos futbolininkė derina ir papildomas priemones. „Pulsetto“ ambasadore esanti R. Jonušaitė naudoja ir bendrovės sukurtą neinvazinės klajoklio nervo stimuliacijos įrenginį, tačiau, pasak jos, svarbiausia išlieka gebėjimas girdėti savo kūną.

„Aš maksimalistė, todėl visada norisi dar ir dar. Bet per pastaruosius metus išmokau klausyti savo kūno ir suprasti, kad nėra taip – kuo daugiau, tuo geriau. Kartais mažiau yra geriau. Stengiuosi nestumti savęs per prievartą ir rasti balansą. Todėl atsistatymas yra vienas svarbiausių dalykų sporte“, – sako R. Jonušaitė.

Organizmas neskirsto, nuo ko pavargome

„Pulsetto“ klinikinių tyrimų ir reguliacinės strategijos vadovė Jūratė Jackytė-Kiršė sako, kad sportas gerai atskleidžia platesnę atsistatymo problemą: fizinį krūvį išmokome planuoti itin tiksliai, tačiau laiką tarp treniruočių vis dar dažnai paliekame savieigai.

„Žmogus gali tiksliai žinoti, kiek kartų šią savaitę sportuos, kokio intensyvumo bus treniruotės ir kokio rezultato siekia. Tačiau paklausus, kaip jis planuoja atsistatymą, atsakymas dažnai būna tiesiog – tą dieną nesportuosiu. Atsistatymas nėra tuščia vieta tarp dviejų treniruočių. Tai laikas, per kurį organizmas turi pasiruošti kitam krūviui, todėl miegas, mityba, lengvas judėjimas ar nervų sistemos nuraminimas čia yra ne mažiau svarbūs nei pats treniruočių planas“, – sako J. Jackytė-Kiršė.

Anot jos, dėl to kalbant apie atsistatymą vis daugiau dėmesio tenka ne vien raumenims, bet ir nervų sistemai. Šis požiūris siejasi ir su „Pulsetto“ plėtojama „stress fitness“ kryptimi – gebėjimu ne išvengti streso, o geriau prie jo prisitaikyti ir po patirto krūvio sugrįžti į ramybės būseną.

„Stresas nėra vien tai, ką jaučiame darbe ar sudėtingą dieną. Treniruotė organizmui taip pat yra stresas – ir jis mums reikalingas, nes be krūvio nebūtų progreso. Klausimas prasideda po jo: kaip greitai organizmas geba persijungti iš mobilizacijos į atsistatymą. Apie tai kalbame ir per „stress fitness“ – ne apie gyvenimą be streso, o apie nervų sistemos gebėjimą lanksčiai reaguoti į krūvį ir po jo grįžti“, – aiškina J. Jackytė-Kiršė.

Gydytoja J. Aleksaitė sako, kad fiziologiškai fizinio ir psichologinio krūvio taip aiškiai atskirti taip pat negalime. Todėl net ir diena be sporto gali būti menkavertė atsistatymui, jeigu ją užpildo kiti stresoriai.

„Kūnas turi vieną streso sistemą, ne dvi. Nėra atskiros „fizinio streso“ sąskaitos ir atskiros „psichologinio“ – kortizolis dėl artėjančio termino ir kortizolis po sunkios treniruotės krenta į tą patį biudžetą. Autonominei nervų sistemai nesvarbu, ar tave veja lokys, ar neatsakytų laiškų krūva“, – sako J. Aleksaitė.

Kada daugiau treniruočių jau nebeduoda daugiau naudos

Kad organizmas nebepajėgia tinkamai atsistatyti, anot J. Aleksaitės, paprastai parodo ne viena prastesnė treniruotė. Svarbiau stebėti, ar po sunkesnių dienų savijauta sugrįžta į įprastą lygį.

„Viena prasta diena – normalu, bet kai prastos dienos nebeatsimuša atgal, tai jau signalas. Rezultatai stovi vietoje arba krenta nepaisant pastangų, ramybės pulsas po truputį kyla, širdies ritmo kintamumas slenka žemyn, miegas blogėja net būnant išvargusiam, atsiranda ta „ir pavargęs, ir įsitempęs“ būsena, dažniau prikimba ligos, dingsta kantrybė ir suprastėja nuotaika“, – vardija gydytoja.

Problema, pasak jos, ta, kad sportuojantis žmogus tokius pokyčius gali palaikyti ne nuovargio, o nepakankamų pastangų ženklu.

„Dažniausiai tai nurašoma tinginystei, valios stokai, motyvacijos problemai, ir tada spaudžiama dar labiau. O motyvacijos dingimas labai dažnai yra ne charakterio yda, o fiziologinis signalas. Nervų sistema patraukia rankinį stabdį, o mes tai perskaitome kaip silpnumą ir nubaudžiame būtent tuos signalus, kurių turėtume klausyti“, – sako J. Aleksaitė.

J. Jackytės-Kiršės teigimu, augantis dėmesys atsistatymui kartu atneša ir vis daugiau pasirinkimų – nuo kvėpavimo praktikų ir šalčio iki masažų, kompresijos ar klajoklio nervo stimuliacijos. Tačiau, anot jos, papildomos priemonės neturėtų užgožti paties atsistatymo tikslo.

„Technologija gali būti viena iš priemonių, padedančių žmogui pereiti iš aktyvumo į ramesnę būseną, bet nėra vieno įrankio, kuris išspręstų viską. Jei žmogus miega keturias valandas, nuolat persitreniruoja ir neturi laiko pavalgyti, negalime tikėtis, kad viena procedūra kompensuos visą likusią dieną. Atsistatymas veikia kaip visuma“, – sako „Pulsetto“ klinikinių tyrimų ir reguliacinės strategijos vadovė.

The post Geriausia Lietuvos futbolininkė R.Jonušaitė atskleidė savo poilsio rutiną: „Kartais mažiau yra geriau” appeared first on CityMAG.

Kauno kebabinei – prestižinio gatvės maisto gido „Falstaff“ įvertinimas

Kaune įsikūrusi kebabinė „Baharat kebab“ pateko į prestižinio gatvės maisto gido „Falstaff Streetfood Guide 2026“ geriausiai įvertintų užkandinių šimtuką. Šiame sąraše – skaniausių picų, mėsainių, kebabų, bao bandelių ir kito gatvės maisto gamintojai, kuriuos puikiai įvertino gastronomijos specialistai bei lankytojai. Tarptautinio pripažinimo „Baharat kebab“ sulaukė už autentišką turkų virtuvės skonį.

Gatvės maisto ekspertams ir mėgėjams nepraslydo pro akis, kad kebabinėje „Baharat kebab“ siūlomi ne įprasti kebabai, gausiai pagardinti česnakiniu majonezo padažu, bet iš aukštos kokybės ingredientų pagaminti autentiški turkų virtuvės patiekalai. Už kebabinės meniu atsakingas net dvi prestižinio maisto gido „Michelin“ rekomendacijas gavusių restoranų vyr. šefas Adomas Jegnoras.

Kuriant menu, virtuvės profesionalo tikslas buvo Kaunui atskleisti Vidurio Rytų skonius, prieskonius ir padažus. A. Jegnoras atvirauja, kad nemažas iššūkis visiems tokį įprastą patiekalą pakelti į kitą lygį, jog tai nebūtų tik lavašas su česnakiniu majonezo padažu.

„Baharat kebab“ kebabai vilioja pikantišku skoniu, ką tik iškeptu lavašu, jogurtiniu padažu ir šviežiomis daržovėmis. Šie kebabai įvairūs ir kitokie, dvelkia Vidurio Rytų skonių gausa bei kokybiškais produktais.

Dėmesys kiekvienam ingredientui

Lankytojų rekomendacijose dažnai kartojasi nuostaba, kad lavaše ir lėkštėje kebabus tiekiančiame restorane kiekvienas gali atrasti sau labiausiai patinkantį skonių derinį, nes prie kiekvieno patiekalo siūlomi vis kitokie padažai ir garnyrai. Pavyzdžiui, yra galimybė rinktis vegetarišką kebabo variantą su kiprietišku halumnio sūriu, žinoma, patiekiamu su mėtomis. Skirtingų padažų gausa maloniai stebina kiekvieną klientą: jogurtinis, žalumynų, aštrus harisa ir kt. Garnyrams taip skiriamas ypatingas dėmesys – vietoj dažniausiai naudojamų kopūstų, salotų, pomidorų ir agurkų, čia skanaujami ir pankoliai, salierai, marinuotos daržovės su šafranu ir ciberžolėmis, riešutais ir kt. Žinoma, kiekvienos rūšies kebabams ruošti naudojami unikalūs prieskoniai: zataras – Artimųjų Rytų žolelių prieskonių mišinys, duqqa (egiptietiškas žolelių, prieskonių ir riešutų mišinys), granatų sirupas, figų džemas ir dar daug pagardų, kurie po pirmo kąsnio nukelia į Vidurio Rytus. Visi padažai ir prieskonių mišiniai kuriami čia pat, „Baharat kebab“ kebabinėje. Beje, žodis „baharat“ išvertus iš arabų kalbos reiškia būtent prieskonius.

Ekspertų simpatijas pelnė visų ingredientų kokybė ir šviežumas: kebabinėje kasdien šviežiai kepamas lavašas ir, žinoma, naudojama kokybiška šviežia mėsa. O skanius kebabus galima užgerti naminiu airanu.

Ne greitojo maisto užkandinė

Nors kebabus esame linkę priskirti greitajam maistui, apie rytietišką patirtį siūlančią „Baharat kebab“ taip sakyti būtų netikslu. Būtent todėl „Falstaff Streetfood Guide 2026“ juos priskiria gatvės maistui, kuriam Vakarų pasaulyje skiriamas vis didesnis dėmesys ir tikimasi aukščiausių kokybės standartų.

Meniu kūręs virtuvės šefas A. Jegnoras taip pat pabrėžia, kad negalima kebabų automatiškai priskirti sveikatai nepalankiam greitajam maistui. „Viskas priklauso nuo žaliavos. „Baharat“ renkasi natūralios, šviežios mėsos šavarmą, lavašai kepami vietoje tą pačią dieną, grynuosius prieskonius grūstuvėje trina patys, padažą irgi maišo čia pat. Jei produktai kokybiški ir švieži, kebabai nėra nesveikas maistas. Jei norisi dar sveikiau, galima atsisakyti gruzdintų bulvyčių. Maistas čia tikrai geras ir kokybiškas – lavašas, grilyje kepta mėsa, daug daržovių ir aromatingų prieskonių“, – sako „Baharat kebab“ meniu autorius.

The post Kauno kebabinei – prestižinio gatvės maisto gido „Falstaff“ įvertinimas appeared first on CityMAG.

Palangoje, ant jūros kranto tarp centrinės gelbėtojų stoties ir pajūrio terasos „Ošia“, duris atveria nauja pirtis. Vienu metu ji talpins apie 20 žmonių ir veiks viešos pirties principu – užsukti gali kiekvienas, norintis pasisveikatinti ir ieškantis poilsio bei nusiraminimo su ypatingu vaizdu – į jūrą. Atidarymo proga – visą rugpjūčio 22 d. lankytojai pirtyje kviečiami apsilankyti nemokamai. 

Atidarymas startuos vidurdienį – nuo 12 valandos iki kol nusileis saulė, džiaugtis maudynėmis pirtyje bus galima neatlygintinai. Nuo 15–17 val. ir nuo 19–21 val. taip pat nemokamai, pirties procedūras ves profesionalus pirtininkas, vyks pėrimas vantomis, 17–19 val. kvėpavimo sesijos, visą dieną bus galima išsimaudyti ledo vonioje.

Simboliška, kad naujoji pirtis veikti pradeda Žolinių laikotarpiu. Rugpjūčio viduryje gamta galingiausia, žolynai stipriausi, todėl senosios tradicijos kviesdavo į pirties ritualus ir maudynes atviruose vandens telkiniuose. Seniau tai prilygo ne tik sveikatos stiprinimui, bet ir buvo padėka už vasarą ir derlių, reiškė kūno ir sielos apsivalymą bei švarų naujo etapo – rudens – pasitikimą. 

Viena seniausių sveikatinimosi tradicijų palangiškiai ir miesto svečiai galės mėgautis ištisus metus.

„Teko skaityti nemažai mokslinių straipsnių ir domėtis pirties nauda. Radau informacijos apie tai, kad reguliarus lankymasis pirtyje ramina nervų sistemą, kas poilsiautojams, iš didmiesčių atvykstantiems į Palangą pasisemti ramybės, yra labai aktualu. Garo ritualai taip pat gali padėti atpalaiduoti raumenis, nuteikti ramesniam miegui, stiprinti imunitetą, fiziškai ir dvasiškai atsigauti po didelio krūvio. Na, o galimybė po karštos pirties išsimaudyti vėsioje Baltijos jūroje – magiškas malonumas. Todėl labai norėjome, kad svečiai ir miestelėnai, sveikai pramogauti galėtų visais metų laikais“, – sako pirtelės įkūrėjas Albertas Martinaitis.

Tokių šaltinių, kaip Suomijos universiteto, JAV kardiologų asociacijos, JAV medicinos asociacijos tyrimai rodo, kad reguliariai pirtyje besilankantys žmonės net gyvena ilgiau. 

„Rūpinimasis sveikata yra ne naujoji mada, o sąmoningas gyvenimo būdas. Palanga turi viską, ko reikia sveikai gyvensenai: gryną orą, gaivią jūrą, o jei dar pavyktų išsiugdyti įprotį reguliariai maudytis pirtyje, tikiu, kad atsirastų daugiau energijos, nurimtų mintys, o fizinis kūnas taptų atsparesnis šaltajam sezonui. Žolinių laikotarpis – puikiausias laikas tokią tradiciją pradėti“, – teigia A. Martinaitis. 

Šalia naujosios pirties jau veikia mažesnė pirtelė, skirta privatesniam maudymuisi, kai šilumos norisi tik savame rate. Abi mobiliosios pirtys įsikūrusios viena šalia kitos, ant jūros kranto tarp centrinės Palangos gelbėtojų stoties ir pajūrio terasos „Ošia“.

Tikslią informaciją apie maudynių tvarkaraštį ir naujienas galima rasti Palangos pirtis Instagram paskyroje. 

The post Nauja Palangos pirtis šeštadienį kviečia į nemokamus ritualus su pirtininku appeared first on CityMAG.

Futbolo fanams – unikalus iššūkis: sostinėje kviečia įveikti FK „Žalgirio“ atstovus pripučiamo futbolo aikštelėje

Laikas išeiti iš komentatorių būdelės: +++ kviečia į Pripučiamo Futbolo Čempionatą su FK „Žalgiris“

+++

Skaičiuojant paskutines vasaros dienas, Vilniuje netrūksta unikalių renginių. Rugpjūčio 22 dieną Gastrobarų tinklas „+++“ ir FK „Žalgiris“ pavers Ozo terasą tikra pramogų ir futbolo fiesta, kur vyks beprecedentis Pripučiamo futbolo čempionatas, subursiantis miesto gyventojus aktyviam ir netikėtų patirčių savaitgaliui.

Pagrindinis renginio akcentas – gyvas stalo futbolo atitikmuo, kur figūrėlėmis taps patys lankytojai. Čempionato metu užsiregistravusios baro svečių komandos varžysis tarpusavyje, o geriausiai pasirodžiusi ekipa iškovos teisę didžiajame finale susirungti su FK „Žalgiris“ klubo atstovais. Nugalėtojų laukia „Plus Plus Plus“ dovanų čekiai bei rėmėjų prizai.

„Norime perkelti futbolo emociją už stadiono ribų ir leisti fanams patiems pajusti žaidimo azartą visiškai nestandartiniame formate. Tai puiki proga ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir iš arti pabendrauti su FK „Žalgiris“ klubo atstovais ir žaidėjais“, – teigia renginio organizatoriai.

Renginyje veiklos ras ir tie, kurie mieliau renkasi taktiką, o ne aktyvų sportą. Visą dieną terasoje veiks kojinio futbolo (Subsoccer), stalo futbolo ir kukurūzų futbolo (Cornhole) erdvės. Taip pat įsikurs oficialus FK „Žalgiris“ pop-up stendas, kuriame bus galima atsinaujinti atributiką, o renginio nuotaiką palaikys komandos talismanas Vilkas, DJ Andzej bei speciali „+++ Star“ laikinų tatuiruočių zona.

Renginio programa (Rugpjūčio 22 d., „+++/Ozas“):

• 14:00 – Atidaromos žaidimų zonos, startuoja DJ Andzej.
• 14:30 – Pripučiamo futbolo čempionato startas.
• 17:00 – Didysis finalas: Geriausia lankytojų komanda prieš FK „Žalgiris“ klubo atstovus ir žaidėjus.
• 17:30 – Nugalėtojų apdovanojimai.

Norintys mesti iššūkį profesionalams, kviečiami suburti komandą ir registruotis čia.

The post „+++“ ir FK „Žalgiris“ kviečia Vilniečius į unikalų pripučiamo futbolo čempionatą appeared first on CityMAG.

Dzūkijos miškuose prie Gailieko ežero įvykęs aštuntasis festivalis „Šaknys“ šiemet įsimins ne tik dėl turtingos muzikinės programos. Milžiniškas – net 3 tonas sveriančių – invazinių augalų kiekis tapo scenos puošmena, taip paversdamas ją tikru meno kūriniu. 

Tris dienas trukusios gyvos ir elektroninės muzikos bei kultūros ir meno šventės scenose pasirodė net 27 muzikos atstovai. Į sceną lipo pirmo ryškumo grupės bei atlikėjai iš Lietuvos ir pasaulinės elektroninės muzikos super-žvaigždės. 

Gyva augalija puošta scena

Festivalis kasmet išsiskiria unikaliu dekoru. Gamtoje vykstančio renginio scenos atliepia lietuvišką kraštovaizdį ir vizualiai yra paverčiamos pačios gamtos pratęsimu, papuošiant jas gyvais augalais. Šiemet scenografija atliepė organizatoriams itin svarbias tvarumo bei gamtosaugos temas ir virto įspūdingu reginiu festivalio lankytojams. 

Kaip sako renginių serijos „Šaknys“ prodiuseris ir festivalio organizatorius Domas Sabaliauskas, virš pagrindinės scenos buvo galima grožėtis šviečiančiu mėnuliu, saule ir žvaigždėmis, sukurtais iš maždaug trijų tonų invazinių augalų. 

„Visą praėjusią savaitę kartu su komanda ir savanoriais Zarasų rajone skynėme invazinius augalus. Ūkininkų, bitininkų laukuose surinkome milžiniškus kiekius invazinių rykštenių. Šią savaitę iš didžiulių augalų kiekių kūrėme kompozicijas, kuriomis puošėme sceną. Tai, kas gamtai kėlė problemų ir kenkė, tapo autentiška ir nuostabia scenografija. Pagarba gamtai ir ryšys su ja mums be galo svarbus“, – sako D. Sabaliauskas.

Kanadinė rykštenė yra žalingas augalas, įtrauktas į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą. Ji kenkia vabzdžiams, alina žemę, plinta sparčiai, sudaro tankius sąžalynus ir išstumia vietinę augaliją iš pievų ir dirvonų, todėl jos šalinimas yra didelė pagalba natūraliai gamtai.

Plati muzikos programa

Gyvo garso pasirodymus festivalyje surengė geidžiamos mūsų šalies žvaigždės, o jau temstant šokiams dirigavo tarptautiniai klubinės scenos vardai. Viena gerbiamiausių šiuolaikinės elektroninės muzikos figūrų, Berlyno house muzikos karaliene tituluojama DJ ir prodiuserė Cinthie. Karjerą Tel Avive pradėjęs, Berlyne gyvenantis Roi Perez, kuris jau daugiau nei dešimtmetį yra vienu svarbiausių pasaulyje laikomo naktinio klubo „Berghain“ į house muziką orientuotos šokių erdvės „Panorama Bar“ rezidentas. Ir unikalus DJ kolektyvas iš Londono – Horse Meat Disco – kuris per du pastaruosius dešimtmečius stipriai prisidėjo prie pasaulinio disco žanro atgimimo.

Pasak organizatoriaus, toks muzikinės programos turinys formuotas tikslingai ir šiųmetis sąstatas Dzūkijos miškuose atspindi dabartinės kartos skonį ir pomėgius.

„Tokio lygio tarptautinės klasės žvaigždės groja pačiose žinomiausiose pasaulinėse elektroninės muzikos scenose, minias šokdina „Dekmantel“ ar „Glastonbury“ festivaliuose, nuolat reziduoja stipriausia elektroninės muzikos scena galinčiuose pasigirti miestuose – Niujorke ir Berlyne. Kartu su pamėgtais vietos atlikėjais jie sukūrė retą progą pasimėgauti kokybiška ir turtinga programa pačiomis jaukiausiomis aplinkybėmis – gamtos apsuptyje“, – teigia D. Sabaliauskas.

Daugiau nei muzika 

Itin kruopščiai šiemet ruošta kultūrinė festivalio programa ir planuoti sveikatinimosi ritualai. Festivalio lankytojai gamino aksesuarus, akriliniais dažais tapė ant drobės, galėjo dalyvauti keramikos spalvinimo dirbtuvėse. 

Dieną renginio dalyviai ramiai pradėjo jogos ir pilateso užsiėmimuose, tęsė gongų terapijose, meditacijose, akupunktūroje, degustacijose, edukacijose, arbatos ir kakavos ceremonijose, pamokose apie kitus natūralius gėrimus. 

Ežero pakrantėje vyko jau tradicine tapusi gurmaniška vakarienė. Šiemet ji – įkvėpta Viduržemio jūros virtuvės, tačiau akcentavo sezoniškumą ir lietuviškus produktus, kuriuos šefai ruošė ant atviros ugnies.

Renginio sumanytojo teigimu, kasmetis festivalio tikslas – kurti ryšį ir įtraukti į bendras patirtis, kuriose susilieja kultūra, muzika ir nuoširdus bendravimas.

„Klausėmės mėgstamos muzikos, tyrinėjome naujus skonius, šokome basomis, kvėpavome mišku, palydėjome saulę ir laukėme jos nubundant, stebėjome žvaigždes, visa širdimi patyrėme daug bendrų, jautrių, tikrų akimirkų ir pačią mieliausią – lietuvišką vasarą. Su pagarba, meile gamtai ir vienas kitam, grįžome ten, kur glūdi mūsų visų šaknys. Nekantrauju visus pakviesti bendrus prisiminimus kurti ir kitąmet“, – sako D. Sabaliauskas.  

Festivalis „Šaknys“ – aštuonerius metus Dzūkijos gamtoje vykstantis festivalis, kuris sujungia ryškius gyvo garso pasirodymus ir stiprią elektroninės muzikos programą. Festivalio bendruomenę vienija meilė menui ir kultūrai, saviraiškos laisvė, pagarba tradicijoms, gamtai bei kokybiškam laiko praleidimui kartu. 

„Šaknys“ – ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje veikiantis renginių organizatorius, vystantis vardinę renginių seriją ir prodiusuojantis aukšto lygio muzikinius įvykius bei kultūrines platformas. 

The post Aštuntasis festivalis „Šaknys” – 3 tonos invazinių augalų virto magiška scenografija appeared first on CityMAG.

Rugpjūčio 7–9 d. Šilaičių poilsiavietėje prie Gailieko ežero aštuntą kartą vyks festivalis „Šaknys“. Dzūkijos miškų prieglobstyje vyksianti gyvos ir elektroninės muzikos bei kultūros ir meno šventė truks tris dienas, o renginio scenoje pasirodys net 27 Lietuvos ir užsienio atlikėjai. 

Turtinga muzikos programa

Į pagrindinę festivalio sceną lips pirmo ryškumo mūsų šalies muzikos žvaigždės: Solo Ansamblis, ba., Monika Liu, Kamanių Šilelis, Abudu, Katarsis. Susirinkusius prie didžiosios scenos šį savaitgalį taip pat išjudins Cinthie, Xguscia, Roi Perez, Roe Deers, Horse Meat Disco, Justy.

Kaip sako renginių serijos „Šaknys“ prodiuseris ir festivalio organizatorius Domas Sabaliauskas, muzikinės programos turinys tikslingai apjungia skirtingus muzikos žanrus. 

„Dažniausiai tenka rinktis: eiti į gyvo garso renginį, važiuoti į festivalį paklausyti kelių mėgstamų grupių, ar vykti į šokių muzikos renginį. Bet tie patys žmonės nori ir vieno, ir kito. Todėl programą dėliojame taip, kad svečiai galėtų rinktis iš kelių toje pačioje teritorijoje esančių scenų ir festivalyje praleistas laikas būtų kuo turtingesnis. Dienos metu ir vakare galima pasiklausyti gyvos populiariausių atlikėjų muzikos, o jau temstant leistis į muzikinę kelionę paskui ryškius Berlyno ar Londono klubinės scenos vardus“, – sako D. Sabaliauskas.

Antrojoje festivalio – Paplūdimio – scenoje pasirodys Šarukas, Liucė, Frizz, Fundamental, IS: Collective, Dede Kaspa x Domas Sab, Tušas (Mountak x Elboe x Une), Pijus x Fiorini, Proflame, Tres Sticky, Brokenchord DJ. 

Pasak D. Sabaliausko, muzikinis turinys atspindės tai, ką mėgsta ir kuo gyvena dabartinė karta. 

„Į bendrą sceną lips ir pasaulyje žinomi atlikėjai, ir geidžiamiausi Lietuvos vardai – kai kurie jų per metus surengia vos keletą pasirodymų. Mėgausimės reta proga gamtoje džiaugtis stipriais talentais, o gyvai atliekamos ir elektroninės muzikos galios dėka parsivešime daug prisiminimų“, – teigia festivalio vadovas. 

Tarptautinė šokių muzikos scena

Atskiro paminėjimo nusipelno net keli į festivalį atvyksiantys vardai, kuriuos pasaulinė klubinės muzikos bendruomenė linksniuoja jau dešimtmečius. 

Berlyne gyvenanti DJ ir prodiuserė Cinthie už pulto karaliauja daugiau nei dvidešimt metų ir yra viena gerbiamiausių šiuolaikinės elektroninės muzikos figūrų. Ji valdo leidyklas „803 Crystal Grooves“, „Collective Cuts“ ir „we_r house“ ir vieną žinomiausių Berlyno plokštelių parduotuvių „Elevate“. Cinthie grojimo pagrindas – Čikagos house tradicija, britiškas garage ir disco elementai.  

Karjerą Tel Avive pradėjęs, Berlyne gyvenantis Roi Perez jau daugiau nei dešimtmetį yra vienu svarbiausių ir paslaptingiausių pasaulyje laikomo naktinio klubo „Berghain“ į house muziką orientuotos šokių erdvės „Panorama Bar“ rezidentas. Šis statusas besidomintiems elektronine muzika iškart yra nuoroda į geriausią muzikos kokybę ir aukščiausio lygio meistriškumą. Roi Perez – unikalus selektorius, garsėjantis ilgais, kelias valandas trunkančiais vinilinių plokštelių setais, kuriuose apjungia house, techno, disco ir breakbeat skambesį. 

DJ kolektyvas iš Londono – Horse Meat Disco – karjerą prieš 22 metus pradėjo nedideliame Londono Vauxhall rajono bare, kur, išlaikydami tradiciją, iki šiol groja kiekvieną sekmadienį. Per du pastaruosius dešimtmečius jie stipriai prisidėjo prie disco žanro atgimimo. Horse Meat Disco nuolat reziduoja stipriausia elektroninės muzikos scena galinčiuose pasigirti miestuose – Niujorke ir Berlyne.

Pasak organizatoriaus, verta džiaugtis tokiu tarptautinės klasės sąstatu Dzūkijos miškuose. 

„Šie vardai groja pačiose žinomiausiose pasaulinėse elektroninės muzikos scenose, minias šokdina „Dekmantel“ ar „Glastonbury“ festivaliuose. Jie atvyksta į lietuviškų miškų tankmę ir visi trys pasirodys vieno – festivalio „Šaknys“ – savaitgalio metu. Tokio lygio elektroninės muzikos vedlius suburti į vieną renginį nėra paprasta. Šokėjams tikrai prireiks ištvermės“, – šypsosi festivalio sumanytojas.

Kur kas daugiau nei muzika 

Kūrybinė festivalio komanda stengiasi ne tik dėl muzikinės festivalio dalies, bet ir deda daug pastangų ruošiant kultūrinę festivalio programą bei sveikatinimosi ritualus. 

Festivalyje bus platus kurti skatinančių veiklų pasirinkimas: aksesuarų gamyba, tapyba ant drobės akriliniais dažais, keramikos – dubenėlio, puodelio ar lėkštės – spalvinimo dirbtuvės. 

Ežero pakrantėje vyks jau tradicinė, gurmaniška vakarienė. Šiemet ji įkvėpta Viduržemio jūros virtuvės, tačiau akcentuos lietuviškus produkus, sezoniškumą ir ryšį su tuo, kas auga čia, pas mus – ant atviros ugnies šefai ruoš miško ir jūros gėrybes, brandintą mėsą, žuvį, kurs desertus. 

Prabusti ir dieną ramiai pradėti bus galima jogos ir pilateso užsiėmimuose, o tęsti gongų terapijose, meditacijose, degustacijose ir edukacijose: kakavos ceremonijoje, pamokose apie natūralų vyną ar šampaną. 

Renginio sumanytojo teigimu, festivalio tikslas – kurti ir įtraukti į bendras patirtis, kuriose susilieja kultūra, muzika ir bendravimas.

„Klausysimės mėgstamos muzikos, atrasime naujus skonius, šoksime basomis, čiuožykla įčiuošime į ežerą, kvėpuosime mišku, palydėsime saulę, stebėsime žvaigždes ir visa širdimi patirsime pačią mieliausią – lietuvišką vasarą. Su pagarba, meile gamtai ir vienas kitam, grįšime ten, kur glūdi mūsų visų šaknys“, – kurti bendrus prisiminimus kviečia D. Sabaliauskas.  

Gyva augalija puošta scena

Kasmet renginys išsiskiria unikaliu dekoru – pagrindinė festivalio scena puošiama gyvais augalais. Kartu su partneriais „Spaces Spaces Spaces” – talentingais scenos dizaino profesionalais – organizatoriai ieško būdų, kaip gamtoje vykstančio festivalio scenas vizualiai paversti gamtos pratęsimu. Šiemet scenos puošyba atlieps organizatoriams itin svarbias tvarumo bei ekologiškumo temas. 

„Visą praėjusią savaitę kartu su komanda ir savanoriais laukuose aplink Zarasus skynėme ir rinkome begales invazinių augalų, milžiniškus jų kiekius. Šią savaitę iš jų kursime kompozicijas ir jas kabinsime, taip papuošdami sceną. Tai, kas gamtai kėlė problemų, taps autentiška ir nuostabia scenografija, sukurta iš Lietuvos kraštovaizdžio. Pagarba gamtai ir ryšys su ja mums be galo svarbus“, – sako D. Sabaliauskas.

Organizatorius kviečia patirti tikrąją festivalio dvasią, naktį praleidžiant miško apsuptyje ir poilsiui rinktis poilsiavietės teritorijoje esantį palapinių miestelį. Tačiau atkreipia dėmesį, kad festivalio lokacija yra visai netoli Druskininkų – pasiekiama automobiliu ar taksi vos per 20 minučių.

„Į pilną festivalio patirtį tikrai patenka ir miegas palapinėje. Bet jei norisi daugiau komforto, patogiai galima išsimiegoti  Druskininkų kurorte ir vos nubudus iškart prisijungti prie festivalio veiklų. Nenoras miegoti palapinėje tikrai neturėtų būti priežastis likti namuose ir sustabdyti nuo to, ką patirsime jau šį savaitgalį“, – kviečia renginio šeimininkas. 

Festivalis „Šaknys“ – aštuonerius metus Dzūkijos gamtoje vykstantis festivalis, kuris sujungia ryškius gyvo garso pasirodymus ir stiprią elektroninės muzikos programą. Festivalio bendruomenę vienija meilė menui ir kultūrai, saviraiškos laisvė, pagarba tradicijoms, gamtai bei kokybiškam laiko praleidimui kartu. 

„Šaknys“ – ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje veikiantis renginių organizatorius, vystantis vardinę renginių seriją ir prodiusuojantis aukšto lygio muzikinius įvykius bei kultūrines platformas. 

The post Savaitgalį – festivalis „Šaknys“: muzikos ir kultūros šventė Dzūkijos miškuose appeared first on CityMAG.

Drabužių dizainerė, prekės ženklo „Mild Power“ įkūrėja ir Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto dėstytoja Milda Grikšaitė savo naujausią kolekciją „Unwrapped“ pristatė viename ryškiausių Rytų Europos mados festivalių – Rumunijoje vykstančiame „Feeric Fashion Week“. Kasmet Transilvanijos mieste Sibiu organizuojamas renginys garsėja netradicinėmis erdvėmis, drąsiomis idėjomis ir tarptautine kūrėjų bendruomene, kurioje mada tampa ne tik estetika, bet ir kultūriniu dialogu.

Pasak dizainerės, galimybė pristatyti savo kūrybą tokioje platformoje yra ne tik profesinis įvertinimas, bet ir proga pamatyti, kaip jos idėjos skamba tarptautiniame kontekste. „Feeric Fashion Week“ man visada atrodė labai įdomi Europos mados platforma, nes čia mada suvokiama kaip kultūrinis reiškinys, o ne vien drabužis. Labai patiko renginio atmosfera – nors susitinka labai skirtingos estetikos, nėra konkuravimo jausmo. Priešingai, jaučiamas smalsumas, pagarba kūrybai ir noras kalbėtis. Tokiose mados savaitėse supranti, kad svarbiausia nėra prisitaikyti prie tendencijų, o turėti aiškų kūrybinį balsą“, – sako M. Grikšaitė.

Kolekciją „Unwrapped“ įkvėpė dovanos išpakavimo akimirkos, momentai tarp laukimo ir atradimo, tad pakavimo estetika tapo pagrindiniu kolekcijos motyvu. „Kolekcijoje tyrinėjau pakavimo estetiką, perkeldama ją į drabužio konstrukciją. Norėjosi išvengti tiesioginių citatų, todėl pakavimo motyvai tapo ne dekoru, o pačia drabužio architektūra. „Unwrapped“ pasakoja apie autentiškumą ir drąsą būti pamatytam. Apie tai, kad tikroji vertė slypi ne pakuotėje, o žmoguje“, – pasakoja dizainerė.

Naujausioje M.Grikšaitės kolekcijoje dominuoja švelni pastelinių atspalvių paletė, lengvai krintantys audiniai, drapiruotės, kaspinų motyvai ir architektūriškos konstrukcijos. Romantiški siluetai čia dera su šiuolaikiškais oversized sprendimais, o lengvumas kontrastuoja su preciziškai apgalvotomis formomis. Kolekcijoje atsikartoja subtilūs pakavimo estetikos elementai – mazgai, lankstai, juostelės ir sluoksniavimas, kurie tampa ne dekoratyviais akcentais, o neatsiejama drabužio konstrukcijos dalimi. 

Nors kolekciją vienija bendra kūrybinė idėja, ji sąmoningai neapsiriboja vienu siluetu ar estetika. Greta lengvų romantiškų suknelių pristatomi tūriniai viršutiniai drabužiai, trikotažo komplektai, vakariniai įvaizdžiai ir kasdienai pritaikomi modeliai – taip pabrėžiant, kad šiuolaikinė moteris gali būti skirtinga ir neprarasti savo autentiškumo.

Dizainerė Milda Grikšaitė

Vienas svarbiausių kolekcijos tikslų buvo ne tik sukurti vizualiai atpažįstamą estetiką, bet ir pakviesti žiūrovą į dialogą. Kad šį tikslą pavyko įgyvendinti, dizainerė pajuto tarptautinės auditorijos reakcijose. „Žmonės labai greitai atpažindavo pakavimo motyvus, tačiau pokalbiuose vis dažniau pereidavo prie gilesnės metaforos – apie žmogų, tapatybę ir atsivėrimą. Man tai buvo didžiausias komplimentas, nes būtent tokį dialogą ir norėjau sukurti. Manau, kad daugelis jau yra pavargę nuo sudėtingų idėjų, koncepcijų ir dirbtinio intelektualumo, todėl vis daugiau dėmesio skiriu ne tik estetikai, bet ir pritaikomumui. Man svarbu, kad kolekcija turėtų aiškią koncepciją, tačiau kartu atliktų pagrindinį tikslą – būtų gera tuos kūrinius vilkėti. Vis daugiau dėmesio skiriu medžiagiškumui, konstrukcijai ir tam, kokį jausmą žmogus patiria vilkėdamas drabužį.“

Lietuvos dizainerių potencialą tarptautinėje scenoje M. Grikšaitė matė ne tik savo pačios pasirodyme. Kaip Kauno kolegijos dėstytoja, ji džiaugiasi, kad „Feeric Fashion Week“ studentų programoje savo kolekcijas pristatė ir trys šios aukštosios mokyklos studentės. „Man buvo labai smagu matyti jų darbus tarptautiniame kontekste – jos atrodė itin stipriai ir drąsiai. Kiekviena kolekcija buvo vientisa, konceptuali, turėjo aiškią kūrybinę kryptį, tačiau kartu išsiskyrė ir savo pritaikomumu. Manau, tai labai svarbu šiandienos madoje, kai ieškoma ne tik originalių idėjų, bet ir realaus ryšio su žmogumi“, – sako M. Grikšaitė.

Dizainerės įsitikinimu, būtent autentiškumas šiandien yra viena didžiausių Lietuvos mados kūrėjų stiprybių. „Mes neturime didžiulės komercinės mados industrijos, todėl galime sau leisti daugiau kūrybinės laisvės ir ieškoti savito kūrybinio balso. Lietuvos dizaineriai išsiskiria stipriu konstrukciniu mąstymu, pagarba amatui, medžiagoms ir gebėjimu kurti konceptualiai. Tačiau ne mažiau svarbu tai, kad konceptualumas vis dažniau dera su praktiškumu – kuriami drabužiai turi aiškią idėją, tačiau kartu yra suprantami ir aktualūs šiandienos žmogui.“

Po pasirodymo „Feeric Fashion Week“ M. Grikšaitė planuoja toliau nuosekliai stiprinti „Mild Power“ identitetą, plėtoti autorines kolekcijas bei dar daugiau dėmesio skirti mados, kūno ir emocinio patyrimo tyrinėjimams. Pasak dizainerės, būtent šių sričių susijungimas formuos kitą prekės ženklo etapą – tokį, kuriame mada tampa ne tik estetika, bet ir prasminga patirtimi.

The post Dizainerė Milda Grikšaitė naujausią drabužių kolekciją pristatė Rumunijoje appeared first on CityMAG.

Palangoje įvyko vasaros simboliu tituluojamas – jau aštuntasis festivalis VAYUS. Dienos šokių natūralios gamtos apsuptyje ir house muzikos šventė truko dvylika valandų – nuo vidurdienio iki vidurnakčio. Festivalio organizatoriai sąmoningai renkasi mažesnį formatą, tačiau šiemet susidomėjimas festivaliu buvo rekordinis – didžiausias bilietų kiekis renginio istorijoje ištirpo likus dar mėnesiui iki šventės, įtvirtinant ją kaip vieną laukiamiausių elektroninės muzikos įvykių ne tik Lietuvoje, bet ir šiaurės Europoje.  

Muzika šokėjams rūpinosi net trys tarptautinio lygio užsienio atlikėjai. Pirmą kartą Lietuvoje pasirodė house scenos legenda Marcellus Pittman iš Detroito, iš Čilės kilusi BBC Radio 1 rezidentė Paula Tape, po pertraukos į Baltijos regioną sugrįžo David Moufang (Move D) iš Heidelbergo.

Kaip sako festivalio sumanytojas ir organizatorius Albertas Martinaitis, šiemet į sceną lipę tarptautinio lygio atlikėjai – nuoseklaus kelerių metų įdirbio rezultatas. 

„VAYUS visada buvo apie kokybę. Šiemet turėjome tris ryškius užsienio vardus, kurių darbas ne tik gerbiamas industrijos, bet ir formuoja tai, kaip šiandien skamba elektroninė muzika. Marcellus Pittman, Move D ir Paula Tape groja pagrindiniuose Europos festivaliuose, arba uždarose, nišinėse underground erdvėse. VAYUS jie grojo visai kitame – dienos šokių – formate. Tokio lygio atlikėjams tai įdomus, intymus formatas, dėl ko jie ir norėjo atvykti“, – sako A. Martinaitis.

Kartu su užsienio žvaigždėmis, dėl kurių visame pasaulyje iš proto kraustosi elektroninės muzikos gerbėjai, festivalio atmosferą kūrė žinomiausi Lietuvos house muzikos DJ. Šiemet visi jie pasirodė tikslingai organizatorių sudarytose B2B kolaboracijose: Cport Cistema x Hades, Oyster x Less Feeling, Lover Live ir Tušas (Mountak x Elboe x Une). 

„Kai prieš aštuonerius metus pradėjome organizuoti VAYUS, negalvojome apie skaičius ir apie augimą. Siekėme lojaliai vystyti savo muzikinio identiteto kryptį ir galvojome apie tai, kad gimtajame mieste, Palangoje trūksta jaukios šventės, kurioje elektroninė muzika skambėtų šviesiuoju paros metu. Norėjome svečiams parodyti kokybišką, stilingą miesto pusę, supažindinti su dienos šokių formatu ir skleisti žinią, kad maloniausia pasilinksminimo patirtis yra dieną ir gamtoje“, – pasakoja A. Martinaitis.

Pasak renginio iniciatoriaus, palangiškio A. Martinaičio, šokant dieną, po atviru dangumi, žmonės patiria visai kitą energiją ir ryšį, yra atidesni, drąsesni, atviriau priima aplinką ir žmones šalia. 

„Tai visai kitoks santykis su muzika – unikalus jos patyrimas, judesiu ir žmonėmis, kurie šalia. VAYUS kuriame kaip atvirą, tolerantišką, džiaugsmingą, pozityvų ir šviesų – ne tik renginį, bet patirtį, dėl kurios žmonės kasmet ir nori sugrįžti. Šiemet rekordinis bilietų kiekis savo šeimininkus rado per rekordiškai trumpą laiką. Tai pats didžiausias įvertinimas visa komandai, rodantis, kad tai, ką kuriame, turi prasmę“, – teigia VAYUS organizatorius. 

A.  Martinaitis dėkoja visiems, kurie liepos 25-ąją atvyko į Palangą ir pasirinko ją praleisti kartu.

„Esu nuoširdžiai dėkingas visiems, kurie laukė didžiausių šalyje dienos šokių ir šiemet atvyko į VAYUS. Mūsų renginys traukia gražius, tolerantiškus, stilingus ir draugiškus žmones. Labai visiems ačiū už bendruomeniškumą, kurį kuriame kartu, dėmesį Palangai ir atsakingą rūpestį vienas kitam bei gamtai, kurios apsuptyje šokome visą dieną“, – sako A. Martinaitis.

Kaip sako Palangoje gimęs ir čia užaugęs A. Martinaitis, kasmet, visų atvykstančių į VAYUS, jis laukia kaip draugų savo namuose – renginio sumanytojas ir organizatorius, visų, atvykstančių į svečius, kitąmet lauks liepos 24-ąją. 

Vasaros simbolis – VAYUS –  Palangoje vykstantis dienos šokių festivalis, šį formatą pionieriškai puoselėjantis jau aštuonerius metus. Festivalio organizatoriai nuo pat pradžių dienos metą pasirinko kaip pagrindinę pasilinksminimo sceną ir šio principo laikosi iki šiol. Kasmet liepą vykstantis VAYUS startuoja vidurdienį ir trunka 12 valandų – nuo vidurdienio iki vidurnakčio.

The post Pajūryje įvyko 8-asis, rekordinis VAYUS: 12 valandų šokiai su atlikėjais iš JAV, Vokietijos ir Čilės appeared first on CityMAG.

Šeštadienį vasaros sostinė Palanga virs didžiausia šalyje dienos šokių aikštele – po atviru pajūrio dangumi jau aštuntą kartą vyks festivalis VAYUS. Kokybišką muziką ir šokti mylinčią bendruomenę sujungiančio įvykio metu šokdins geriausi house, disco-house muzikos atlikėjai iš Lietuvos ir tarptautinės muzikos žvaigždės, dėl kurių iš proto visame pasaulyje kraustosi elektroninės muzikos gerbėjai. 

Išskirtinio kalibro užsienio žvaigždės iš JAV, Čilės ir Vokietijos 

Kaip sako renginio sumanytojas ir organizatorius Albertas Martinaitis, į VAYUS atvyks net trys ryškūs atlikėjai iš užsienio, kurių darbas ne tik gerbiamas industrijos, bet ir formuoja tai, kaip skamba šiandienos elektroninė muzika. 

„Marcellus Pittman, Move D ir Paula Tape yra tokio kalibro atlikėjai, kurie groja arba pagrindiniuose Europos festivaliuose, arba uždarose, kartais net nišinėse underground erdvėse. VAYUS jie gros dienos šokių formate, Palangos pajūryje. Tokio lygio atlikėjams tai labai retas, intymus formatas“, – sako A. Martinaitis. 

Marcellus Pittman – iš Detroito kilusi legenda, 3 Chairs kolektyvo, kuriame taip pat groja Theo Parrish, Rick Wilhite ir Moodymann, narys, už kurio plokšteles kolekcionieriai pasiryžę pakloti triženkles sumas. Berghain’e, Dekmantel’yje ir Robert Johnson’e jo setai laikomi DJ amato etalonu. Marcellus Pittman išsiskiria dėmesiu vinilui, soul melodijai ir hipnotiniam grūvui. 

Move D (David Moufang) – vokiečių elektroninės muzikos legenda. Jo muzikinė istorija siekia 60-uosius, aprėpia džiazą, psichodelinį roką, soulą ir ankstyvąją elektroninę muziką. Šiandien jis – vienas svarbiausių vardų house muzikos scenoje ir kaip prodiuseris, ir kaip DJ. Jo įrašų pamatas – house muzikos tradicija, tačiau kaskart ji pateikiama taip, kad ir ilgamečiai gerbėjai, ir tie, kurie su Move D susiduria pirmą kartą, lieka nustebinti. 

Paula Tape – ryškiausia naujosios kartos VAYUS programos atstovė. Prieš tris metus ji tapo pirmąja iš Čilės kilusia BBC Radio 1 rezidente, o prieš porą metų išleido debiutinį Essential Mix. Jos grojimas pasižymi laisve, eklektika, eksperimentais, įkvėptais jos ankstyvosios, indie muzikos grupių būgnininkės, karjeros. Pasaulinėse šokių aikštelėse ji išsiskiria savitu stiliumi: underground šokių muzika persipina su synth house skambesiais. 

Paulą Tape atstovauja viena ryškiausių Europos elektroninės muzikos agentūrų – Berlyne įsikūrusi Temporary Secretary (TS), kuruojanti tokius pasaulinio garso vardus kaip HVOB, Dixon, Âme, Jimi Jules, Acid Pauli ir Axel Boman.

Lietuvos House atlikėjų pasirodymai – B2B kolaboracijose

Šiemet nei vienas Lietuvos atlikėjas į VAYUS sceną nelips vienas – visi gros B2B kolaboracijose.

„B2B (angl. back-to-back) elektroninės muzikos kontekste – formatas, kuriame scena vienu metu dalijasi du ar daugiau didžėjų, kūrinius jie groja pakaitomis. Tai muzikinis pokalbis, kartais net karšta diskusija tarp skirtingų muzikinių pasaulių, kurie susitinka scenoje ir gyvai, prieš auditoriją randa bendrą kalbą. Dienos šviesoje galima ir matyti, ir girdėti, kaip atlikėjai vienas kitą užveda, rodo kryptį, vienas kitam atsako. Tokie pasirodymai turi visai kitokį gyvybingumą“, – pasakoja A. Martinaitis.

Šeštadienį pasirodys lietuviai, atskleisiantys festivalio muzikinį identitetą: Cport Cistema x Hades, Oyster x Less Feeling, Lover Live ir Tušas (Mountak x Elboe x Une).

Vienas lietuvių pasirodymas taps išskirtine patirtimi. Kartu su DJ muzika skambės gyvas instrumentalas. Kuris pasirodymas bus reta elektroninės muzikos kolaboracija su gyvai atliekama muzika neatskleidžiama – tai virs staigmena festivalio bendruomenei. 

Kas yra dienos šokiai ir kodėl jie keičia vakarėlių kultūrą?

Dienos šokiai – sąmoningas pasirinkimas į pasilinksminimą ir gerą laiką pažvelgti kitaip: atviroje erdvėje, natūralioje šviesoje, įkvepiančios gamtos apsuptyje. Toks formatas, pasak A. Martinaičio, suteikia visai kitą patirtį.

„Saulės šviesoje žmonės jaučiasi saugesni, tampa atviresni, pastabesni aplinkai, lengviau atsipalaiduoja ir pamiršta rūpesčius, todėl ir muzika veikia kitaip, ir žmonės vienas kitam, net ir šalia esančiam nepažįstamajam, tampa kur kas draugiškesni. Formuojasi pozityvi energija, ryšys su aplinka, draugiška, tolerantiška ir atvira bendruomenė, kurioje žmonės vieni kitus priima nuolankiau“, – teigia A. Martinaitis.

Būtent tokį VAYUS jau beveik dešimtmetį A. Martinaitis ir stengiasi kurti – atvirą, tolerantišką, džiaugsmingą, pozityvų ir šviesų.

„Esu palangiškis, čia gimiau, užaugau, Palanga man sava, todėl visų, atvykstančių į festivalio savaitgalį laukiu kaip svečių savo namuose. Noriu parodyti kokybišką, stilingą Palangos pusę, supažindinti su dienos šokių formatu ir skleisti žinią, kad maloniausia pasilinksminimo patirtis yra dienos šviesoje, gamtoje“, – teigia A. Martinaitis.

Dienos šokių kultūra pastaruosius kelerius metus sparčiai auga visame pasaulyje, tokio žanro renginiai organizuojami visoje Europoje, ypač Amsterdame, Barselonoje. 

Vasaros simbolis – festivalis VAYUS – dienos šokių formatą pionieriškai puoselėja jau aštuonerius metus: festivalio organizatoriai nuo pat pradžių dienos metą pasirinko kaip pagrindinę pasilinksminimo sceną ir šio principo laikosi iki šiol.  

VAYUS startuos liepos 25-osios, šeštadienio, vidurdienį ir truks lygiai 12 valandų. 

The post Savaitgalį Palanga virs didžiausia šalyje dienos šokių aikštele appeared first on CityMAG.

Vainuto miestelyje (Šilutės raj.) užaugęs šefas Laurynas Valutis neįsivaizduoja savęs be sezoninių darbų. Pradėjęs dar paauglystėje, dešimt metų Šventojoje jis pardavinėjo ledus, taip padėdamas klestėti dėdės verslui. Vėliau, gyvenimą pasukus link maisto gamybos, kepyklėlėje kepė bandeles, kol atrado, kad tikrasis jo pašaukimas – grilis. Lauryno mėsainiai tapo maistu, kuris asocijuojasi ne tik su vieta, bet ir su metų laiku – jau dešimt vasarų pajūrio sostinėje Palangoje sočiais ir laimingais jis padaro šimtus poilsiautojų, kurie kasmet sugrįžta ne tik žymiojo mėsainio, bet ir pabendrauti. 

Vaikystėje gaminti padėjo mamai

Pasikapstęs prisiminimuose, L. Valutis labai ryškiai prisimena save vaikystės virtuvėje besisukantį su mama.

„Mama daug ir skaniai gamino, o aš jai visada padėdavau. Iki šiol lietuviškas, namų maistas yra maistas mano sielai. Mama gamino įvairius kotletukus su salotomis, labai mėgau mamos balandėlius, sriubas, ypač – klasikines burokėlių, agurkų, kopūstų. Tik, mama gamino labai sveikuoliškai, o aš vis norėjau tirščiau, sodriau“, – pasakoja Laurynas.

Kauno kolegijoje Laurynas įgijo Multimedijų technologijų bakalauro laipsnį, tačiau noras patyrinėti maisto gamybą atvedė į Klaipėdą, kur Turizmo mokykloje mokėsi virėjo amato. 

„Klaipėdoje, mėnesiui šeimos skirtus pragyvenimo pinigus išleisdavau per savaitę. O tuomet tam, kad kažkaip išgyvenčiau, reikėjo suktis kūrybiškai. Kambariokai iš namų parsiveždavo daug derliaus: mėsos, bulvių, daug kitų daržovių. Sugalvojau idėją, kuri bendrabučio draugams labai patiko: iš jų produktų gamindavau aš ir visi kartu valgydavome“, – prisimena L. Valutis.

Taip dar būdamas studentu, Laurynas ne tik išlavino kūrybiškumą galvojant receptus iš sezoninių produktų, išmoko pamaitinti didelį būrį žmonių, bet ir inicijavo įvairias maisto šventes, pavyzdžiui – cepelinų dienas – apie kurias žinojo daugelis bendramokslių. 

„Buvau nestandartinis studentas. Atsimenu, kaip paskaitose verdant raugintų kopūstų sriubą, vandens kiekį išlaikiau reikiamą, bet ingredientus padvigubinau. Sriuba pavyko labai skani, tačiau dėl dvigubos išeigos neatitiko standarto ir gavau 2“ , – juokiasi Laurynas.

Mamos maistas – sentimentalus iki šiol. Važiuodamas į svečius Laurynas visuomet viliasi raugintų kopūstų sriubos su avienos kauliukais. O vasaromis mama atvažiuoja aplankyti į Palangą ir ragauja jo maistą, dėl kurio, Laurynas tikisi, kad gėdos mamai nedaro. 

Maisto gamyba išliko geriausia dovana draugams – gimtadienių ar net vestuvių proga Laurynas atsiveža kokybiškos mėsos ir kepa ją šventės svečiams.  

Pirmasis furgonėlis ant ratų

Studijuodamas Laurynas dirbo kepykloje, kur suprato, kad konditerija – ne jam. Tuomet viename iš Klaipėdos restoranų kepdamas armėniškus Liulia kebabus ir šašlykus, pajautė – mėsa yra jo tema. Po to darbo prie grilio ir virtuvėje patirties įgijo dar vienoje itin populiarioje vietelėje ir nusprendė, kad laikas nuosavam startui. 

„Nusipirkau labai seną kemperį. Dokumentuose nebuvo pagaminimo metų, tačiau jis buvo iš vėlyvųjų 80-ųjų. Kemperis vos judėjo, bet jaučiausi padaręs geriausią sprendimą gyvenime. Persidariau jį į maisto furgonėlį ir Nemirsetos kempinge pradėjau kepti mėsainius. Tas furgonėlis pakeitė mano gyvenimą. Iki šiol jį prisimenu su nostalgija“, – sako L. Valutis.

Pirmąją vasarą Laurynas parduodavo vos kelis burgerius per dieną, bet jautėsi tikru verslininku ir buvo laimingas – kempinge tvyrojo laisvė ir muzikos persmelkta hipiška atmosfera. 

Veiklos lūžis buvo labai netikėtas. Į kempingą užsuko žurnalistė, o neradusi vadovo, straipsnį parašė apie Lauryną. Jau kitą dieną prie jo furgonėlio nusidriekė eilės. 

„Taip vietoje kelių burgerių per dieną pradėjau kepti kartais net po kelis šimtus. Į pagalbą skubėjo draugė ir artimiausi žmonės. Man pasisekė tinkamu laiku būti tinkamoje vietoje“, – verslo pradžią kukliai prisimena vyras.

Lauryną pastebėjo legendinių Palangos erdvių „Rąžė“ ir „Naglis“ komanda ir pakvietė prisijungti. Šis sezonas čia Laurynui jau aštuntas.

„Sezoninis darbas nelengvas, pasibaigus vasarai jaučiuosi perdegęs. Tačiau per žiemą pasiilgstu žmonių, jų reakcijos ragaujant mano maistą, bendravimo ir kaskart su dideliu noru sugrįžtu. Per tas 10 vasarų, Palangoje jau jaučiuosi vietinis. Jaučiu, kad ir žmonės pasiilgsta manęs – „Rąžę“ ir „Naglį“ renkasi malonūs, komunikabilūs, stilingi ir įdomūs žmonės, mėgstu šią erdvę dėl teigiamos jos energijos“, – atvirauja Laurynas.

10-mečio proga sugrįžta legendinė bandelė su aguonomis

Per 10 metų, pasak L. Valučio, Palanga patyrė teigiamų pokyčių ir stipriai transformavosi, tačiau jo mėsainiuose nepasikeitė niekas. 

„Mėsainyje kiekvienas ingredientas turi turėti savo skonį. Labai svarbu kokybiška, brandinta jautiena. Mėsą pagal savo receptūrą ruošiu ir marinuoju pats. Niekas taip nedaro – mėsą mėsainiams tik suprieskoniuoja. Esu įsitikinęs – būtent tai priduoda ypatingo skonio. Taip pat svarbu kokybiškas, intensyvus padažas, jį taip pat gaminu pats“, – teigia L. Valutis.

Dar viena Lauryno paslaptis – aguonomis pagardinta mėsainio bandelė.

„Kai pradėjau kepti mėsainius, paprašiau kepyklėlės ant bandelės uždėti aguonų. Tuo metu Lietuvoje niekas taip nedarė. Bandelės pavyko tokios purios, minkštos ir skanios, kad jomis vaišindavau savo svečių vaikus. Tai briošiškiausia briošė, kokią esu ragavęs – tirpsta burnoje. Šiemet, 10-ojo jubiliejaus proga, nusprendžiau sugrąžinti tą skonį, kurį Palangos svečiai, ragavę mano mėsainių, įsiminė ir vėl mėsainiams sugrąžinti savo žymiąsias aguonų bandeles“, – dar neragavusius kviečia Laurynas.

Paklaustas, kodėl žmonės net dešimt metų sugrįžta to paties mėsainio, Laurynas atsako, kad paslaptis – ne tik jame. 

„Žmonės sugrįžta dėl emocijos. Mano mėsainiai žmonėms siejasi su maloniausiu metų laiku. Kaip vasaros, taip ir to momento, kai ir vėl galės paragauti mano maisto, žmonės laukia ištisus metus“, – džiaugiasi L. Valutis.

Laurynas gamina mėsainius, vyksta į privačius kepimus, o prie jo veiklų prieš trejus metus, idėją pametėjus pačiai „Rąžė“ ir „Naglis“ komandai, netikėtai prisidėjo ir picos. Palangos poilsiautojai labiausiai mėgsta klasikinę „Pepperoni“ – kaip Laurynas juokiasi, pietietiška dešrytė priduoda picai geros emocijos – ir „Capricciosa“ picas.

Lauryno maisto kioskelius „Sinners Burgers“ ir „Picon“ galima rasti Palangoje, Vytauto g. 84, baro „Naglis“ maisto erdvėje. Iš Vytauto gatvės laipteliais leiskitės žemyn ir takeliu palei upelį eikite iki pat „Rąžė“ kiemelio galo – ten įsikūrusi „Naglis“ maisto erdvė.

Abu kioskeliai visą vasarą dirba kasdien, nuo 16 iki 00 val.

Naktibaldos alkani neliks – atsižvelgiant į klientų srautus darbo laikas gali prasitęsti.

Naujas istorinių Palangos vietų gyvenimas

„Rąžė“  ir „Naglis“ – Palangos klasika tapusios vietos su gilia istorija. Iškilusios maždaug septintajame dešimtmetyje, jos buvo vienos populiariausių pasimatymų ir susitikimų vietų.  

Naujam gyvenimui prikeltos legendinės erdvės „Rąžė“ ir „Naglis“ sezono metu svečių laukia kasdien: rytą čia galima pradėti gardžia kava, pavalgyti vienoje iš keturių maisto zonos vietų, sekmadieniais vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės. Atvykstantys gali tikėtis muzikos, stand-up comedy renginių, kino vakarų, populiarių pokalbių formato ir tattoo pop-up įvykių, o vakarais – elektroninės muzikos. 

The post Dešimt metų mėsainius kepantis Laurynas: tai vasaros simbolis appeared first on CityMAG.

Aktorius, dramaturgas, režisierius dr. Aleksandr Špilevoj savo įkurtą ir puoselėjamą teatrą–laboratoriją iš sostinės perkelia į jo širdžiai itin mielą – Anykščių rajono – kraštą. Kartu keičiasi ir Užbliuvonių viensėdyje įkuriamo teatro vardas – nuo šiol „Meno alchemija“ vadinsis teatru „Toli“ ir jau liepos 24 d. režisierius kviečia į pirmojo tokio šalyje, analogų neturinčio naktinio spektaklio–patyrimo „Pačios“ premjerą natūralios gamtos apsuptyje. 

Duoklė regionams

Į Anykščių rajoną A. Špilevoj perkėlė kūrybinę veiklą ir meninėms–edukacinėms iniciatyvoms subūrė čia atvykstančią kūrėjų komandą. Prie tokio sprendimo atvedė noras puoselėti Anykščių kraštą ir unikalia savo veikla pritraukti žiūrovus iš visos Lietuvos. 

„Pradėdamas teatrinę veiklą Anykščiuose, siekiu į rampų šviesą atvesti herojus, kurių likimai ir istorijos dažnai lieka per „toli“ nuo visuomenės dėmesio. Tikiu – autentiški, plačiajai visuomenei nepažįstamų herojų pasakojimai yra itin paveiki ir laiko dvasią tiksliai fiksuojanti medžiaga spektaklių dramaturgijai. Vyrauja mitas, kad mažuose miestuose yra per mažai teatro žiūrovų, bet esu tikras – autentiška kūryba gali tapti traukos centru kultūros turistams net iš labiausiai nutolusių šalies vietų“, – sako A. Špilevoj.

Svarstant dėl teatro–laboratorijos perkėlimo, itin svarbus režisieriui buvo regioniškumo aspektas. 

„Didelė mano kūrybos dalis visada buvo nukreipta į mažesnius miestus ir miestelius. Į juos vykstu su spektakliais, vedu paskaitas, organizuoju įvairias dirbtuves ir edukacinius projektus, bendrauju su vietos gyventojais ir bendruomenėmis. Man, kaip kūrėjui, labai svarbu, kad kokybiška kultūra būtų prieinama kiekvienam, nepriklausomai nuo to, kurioje šalies dalyje žmogus gyvena. Kultūra skatina atvirą tarpusavio dialogą, iškelia nelengvus, bet savalaikius klausimus, kviečia savirefleksijai, gydo. Kiekvienas turi teisę leistis į šią kelionę ir tai patirti“, – teigia režisierius.

Noras leistis į nestandartines teatro formas

Pasak režisieriaus, leistis į individualios kūrybinės raiškos paieškas paskatino nuovargis nuo įprastos teatro rutinos.

„Buvo etapas, kai supratau, kad noriu kurti kitaip nei įprasta gana inertiškai veikiančiame valstybinių teatrų mechanizme. Kuriam laikui atsitraukiau, padariau pertrauką, o dabar pradedu kurti tokį teatrą, kuriuo tikiu, kuris yra toli nuo kitų, kuris žvelgia toli už savo paties sienų ir tampa neatsiejama vietos bendruomenės dalimi. Todėl ir „Toli“ – tai ne atstumas, o kryptis“, – teigia menininkas.

Režisierius nori neapsiriboti tradiciniu repertuaru, įprastomis teatrinėmis spektaklio formomis ir kūrybiniais metodais.

„Noriu sau leisti kurti ir eiti lėčiau, toliau“, – sako A. Špilevoj.

Pirmasis toks teatras Lietuvoje

Ateities planuose – Užbliuvonyse pastatyti kluoną, kurį režisierius kurs kaip vietą, skirtą ne tik jo paties, bet ir kitų menininkų kūrybai.

„Savo nepriklausomo teatro norėjau atokiau, ten, kur kūrėjai galėtų atsitraukti nuo didelių miestų tempo ir rutinos. Miškas leidžia kūrėjams atsitraukti ir kurti ramioje, lėtoje natūralioje gamtoje. Lieki vienas su savo mintimis, jausmais, tuo metu kuriamu darbu, komanda, paukščiais. Noriu, kad čia kurti atvyktų kiti menininkai, įvairios kūrybinės komandos, geriausi profesionalai, kurie savo kūryba dalintųsi su vietos bendruomene bei į svečius atvyksiančiais žiūrovais iš didmiesčių. Būsiu labai laimingas, jei man tai pavyks“, – teigia teatro „Toli“ įkūrėjas ir vadovas.

Režisierius tiki, kad Anykščių šilelyje gims ne vienas spektaklis, kuris pirmiausia bus parodytas Anykščiuose, o vėliau gastrolėse pristatytas skirtingų miestų dramos teatruose.

Naujo kelio startas – naktinis spektaklis „Pačios“

Naują veiklos kryptį teatras „Toli“ įprasmins spektakliu „Pačios“, kurį žiūrovai ne žiūrės ir stebės, o patirs. 

„Šis spektaklis – labiau visos nakties ritualas, nei valandos trukmės reginys. Atvyksiančius į teatrą pasitiksiu asmeniškai, lyg svečius savo namuose. Žiūrovai, norintys likti visos nakties patirčiai, pasistatys savo palapines, įsikurs, pasivaikščios miškeliu. Leidžiantis saulei susitiksime prie laužo ir leisimės į Anykščių šilelį, kur laukiančios istorijų pasakotojos įtrauks į autentišką teatro patirtį. Vėliau kalbėsimės, gersime arbatą, šokdami pasitiksime aušrą arba ilsėsimės, o kartu papusryčiavę, kiekvienas sugrįšime į kasdienę savo realybę“, – į išskirtinį nuotykį kviečia A. Špilevoj. 

Spektaklio šerdis – tikri senolių iš vietos kaimų ir vienkiemių pasakojimai kūrybinei spektaklio komandai. Miškas taps scena herojų išgyvenimams, kurie retai atsiduria šiandienos visuomenės dėmesio centre.

„Apie Anykščių kraštą ir jo žmones turime nemažai prisiminimų, tačiau retas jų yra moters. Vietos moterų balsų ir jų pasakojimų ignoravimas – didelė klaida, kurią siekiame ištaisyti. Spektaklio istorijos liudija asmenines pasakotojų patirtis, visuotinus istorinius įvykius, kovą dėl išgyvenimo, bandymus atrasti save ir savo vietą pasaulyje, kuris joms nebuvo itin svetingas ir malonus. Visi pasakojimai – tikri ir intymūs. Būtent šiais, moterų išgyvenimų balsais, kurie dažnai taip ir lieka kiekvienos viduje, dabar iš naujo prabils A. Baranausko poemos eilėmis amžinu tapęs šilelis“, – sako režisierius.

Pasak A. Špilevoj, spektaklio natūralioje gamtoje efektą dar labiau sustiprins Anykščių kultūros centro tradicinių kanklių ansamblio „Laumakė“ atliekami muzikiniai kūriniai.

Paklaustas, kodėl teatrą kuria ir spektaklį pristato naujam gyvenimui prikeliamame Užbliuvonių viensėdyje, Auksinio scenos kryžiaus laureatas sako, kad tai malonus sutapimas.

„Spektaklis „Pačios“ gimė iš istorijų, surinktų Kurklių apylinkėse, o Kurkliai – šių metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Taip sutapo, kad savo darbu prisidėsiu prie mažosios kultūros sostinės programos, džiaugiuosi dėl to. Savo veiklai jaučiu didelį Anykščių savivaldybės ir kitų kultūros įstaigų, vietos gyventojų ir menininkų palaikymą“, – sako A. Špilevoj.

Šiemet planuojami tik du spektaklio „Pačios“ premjeros parodymai – liepos 24 d. ir rugpjūčio 22 d.

Teatras „Toli“ – iki šių metų buvęs žinomas kaip „Meno alchemija“ – aktoriaus, dramaturgo, režisieriaus dr. Aleksandr Špilevoj įkurtas ir Anykščių rajone puoselėjamas teatras. Jis išsiskiria tarpdisciplinine kūryba, pagarbiu, bet analitiniu požiūriu į teatro tradicijas, dėmesiu visuomenėje nepastebimų žmonių istorijoms ir tuo, kad į savo veiklą įtraukia ne tik aukščiausio lygio šalies kūrėjus, bet ir vietos bendruomenes. 

Svarbiausia informacija apie spektaklį–kelionę „Pačios“

Spektaklio–kelionės „Pačios“ premjera: liepos 24 d. (spektaklio-patyrimo pradžia 22:00 val.) ir rugpjūčio 22 d. (spektaklio-patyrimo pradžia 21:00 val.).

Spektaklio trukmė: 1 val.

Vieta: Užbliuvonių viensėdis, Anykščių raj.

Atvykimas į renginio vietą ir įsikūrimas: nuo 19:00 val.

Norintiems nakčiai likti sodyboje būtina atsivežti palapinę, visas miegui, asmeninei higienai ir patogumui reikalingas priemones. 

Svarbu: Spektaklis vyksta tikrame, tankiame naktiniame miške, todėl rekomenduojama apsirengti patogiai, turėti šiltesnių, vėjui ir lietui atsparių drabužių, priemonių nuo uodų,  tinkamai įvertinti savo fizines galimybes judėti tamsiais tankaus miško takais. Būtina saugoti ir gerbti natūralią miško aplinką ir laukinę gamtą. Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas.

Spektaklį–kelionę „Pačios“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LATGA.

Partneriai ir rėmėjai: Anykščių rajono savivaldybė, Anykščių kultūros centras, Utenos kultūros centras. 

Kūrybinė spektaklio-kelionės „Pačios“ komanda

Režisierius – Aleksandr Špilevoj
Dramaturgai: Gabrielė Česevičiūtė ir Aleksandr Špilevoj
Scenografijos ir kostiumų dailininkė – Patricija Vytytė
Šviesų dailininkas – Paulius Jakubėnas
Video menininkas – Dinas Marcinkevičius
Kompozitorius – Kazimieras Krulikovskis
Muziką atlieka tradicinių kanklių ansamblis „LAUMAKĖ“, vad. Asta Motuzienė
Vaidina: Radvilė Budrytė, Rugilė Liberytė, Šarūnas Rapolas Meliešius, Rokas Pijus Misiūnas, Urtė Povilauskaitė, Mantas Pauliukonis, Kasparas Varanavičius.

The post Režisierius A. Špilevoj Anykščių šilelyje kuria teatrą ir kviečia į naktinį spektaklį–patyrimą appeared first on CityMAG.

Prieš vienuolika metų Sanket Gaba sėdo į lėktuvą ir studijoms atvyko į Lietuvą – šalį, apie kurią pats nežinojo nieko, o artimiausi draugai negebėjo surasti žemėlapyje. Šiandien Gaba – kaip pats šmaikštauja, lietuviams pavarde jį vadinti lengviau – Vilnių ir Kauną jau vadina savo namais, o Palanga – naujausias nuotykis į kurį iškeitė sudėtingą technologijų inžinieriaus specialybę. Čia pagal mamos receptus Sanket gamina maistą, kurio atvykus į Lietuvą šaukėsi jo širdis. 

Kauno technologijų universitete Sanket įgijo Mechatronikos bakalaurą, ISM universitete – Inovacijų ir technologijų vadybos magistro laipsnį. Dirbo keliose didelėse įmonėse ir svarbiuose projektuose, kūrė įrenginius, jų inovacijas, projektavo tvarias baterijas. Tačiau maisto gamyba, atsikrausčius į Lietuvą, įgijo ypatingą svarbą. 

„Vos atvykus be galo ilgėjausi namų ir šeimos – mūsų ryšys labai stiprus. Pradėjau galvoti, kaip padėti sau jaustis geriau. Supratau – man tikrai labai trūksta mamos maisto. Kasdien jai skambindavau vaizdo skambučiu ir prašydavau, kad paaiškintų, kaip pasigaminti patiekalus, kuriuos ji ruošdavo namuose. Prisimenu, pirmiausia gaminau „Methi Matar Malai“ – kremišką, sodrų, šviežia grietinėle turtingą Šiaurės Indijos karį – vėliau sekė kiti indiški patiekalai. Visi jie prasidėdavo nuo skambučio mamai, nes iki atvykstant į Lietuvą, gaminti nemokėjau iš vis“, – pasakoja S. Gaba.

Maistas tapo būdu sujungti žmones

Pasak Sanket, noras stipriai patobulėti studijuojant buvo didžiausia motyvacija, o skambučiai ir maisto gamyba nuotoliu su mama padėjo pritapti naujoje šalyje. 

„Pirmas įspūdis apie Lietuvą buvo: „oho, kaip čia ramu!“. Pajaučiau, kad ir aš tampu kur kas ramesnis, nors esu ekstravertas. Uždarumas sustiprėjo žiemą. Kai šalta, daugelis lietuvių izoliuojasi, laiką leidžia namie, mažiau bendrauja. Nusprendžiau tai pakeisti“, – prisimena Sanket. 

Vaikinas pradėjo namie gaminti maistą, į vakarienes kviesti kitus studentus ir tiesiog kauniečius. 

„Man labai patinka bendrauti, pažindintis, sujungti žmones, o maistas yra geriausias būdas tai padaryti. Paragauji, gali pasidalinti pojūčiais, išgirsti, kaip skonį pajautė kitas, toliau ragauti ir kalbėtis apie viską. Žmonės pradėjo vienas kitam pasakoti apie mano maistą. Kartais į vakarienes mano namuose susirinkdavo 150 žmonių – aš ir pats sunkiai suprantu, kaip tai buvo įmanoma, bet tie vakarai buvo ypatingi“, – sako S. Gaba.

Sanket tiki – esame tai, ką valgome: kai valgymo procesas malonus, maistas kokybiškas, o kompanija draugiška, mintys tampa kur kas šviesesnės. 

Vietoje komercijos – maistas iš širdies

Pasibaigus studijoms, Lietuvoje Sanket liko dėl žmonių ir draugysčių, kurios čia užsimezgė.

„Po 11 metų Lietuvą vadinu antrais savo namais. Suprantu kalbą, jaučiu kultūrinius dalykus – kas žmones prajuokina, o kas gali užgauti. Lietuvoje ne tik gyvenu, aš čia užaugau ir mačiau, kaip per tą laiką augo pati Lietuva. Tai, kad augau kartu su šalimi ir galiu tai liudyti, priimu kaip didelę vertybę“, – sako čia likti nusprendęs S. Gaba.

Gyvendamas Kaune ir Vilniuje, Sanket sulaukė daug pasiūlymų atidaryti savo restoraną, gal net jį išvystyti į tinklą. Šių pasiūlymų jis atsisakė iškart. 

„Kiekvienas patiekalas, turi būti gaminamas iš širdies, iš sielos. Kiekvienas patiekalas, kurį atiduodu žmogui, turi ateiti tiesiai iš mano rankų. Jei atidaryčiau restoraną, viso to neliktų. Maistą turėtų gaminti kiti, o aš atlikčiau vadybinę rolę. Man tai netinka. Komercijos nenoriu, renkuosi širdį“, – atvirauja Gaba. 

Iki šiol S. Gaba gamino tik savaitgaliais arba specialiomis progomis, buvo kviečiamas į renginius, kuriuose pamaitindavo 400 ir daugiau svečių – maisto gamybą jis derino su sudėtinga technologijų inžinieriaus profesija. 

Ši vasara – pirmasis sezonas, kurį Gaba nusprendė dedikuoti tik maisto gamybai ir atidarė mažytį maisto kioskelį „Naglis“ maisto erdvėje, Palangoje. Šis svajonės išpildymas sutampa ir su pirmaisiais paties Sanket metais Palangoje. 

„Noriu, kad maistas atostogautojams nebūtų tik maistas. Noriu, kad jis padėtų kurti ryšį, jungtų žmones ir taptų būdu bendrauti. Kai žmonės valgo mano patiekalus, siekiu, kad jie keliautų. Kiekvienas skonis ir kvapas kažką primena, kažkur nukelia – į vietas, miestus, šalis. Ir kai jie kada nors ten iš tikrųjų atsidurs – tikiu, prisimins mano maistą“, – teigia kioskelio „Dips & Dough“ šeimininkas. 

Duoną sumuštiniams kepa pats

Žvilgtelėjus į Sanket meniu, dėmesys krenta į dar nematytus fokačija (focaccia) duonos sumuštinius ir plačią jų įvairovę. 

„Maisto kelionės pradžioje, gaminau pačius įvairiausius, bet tik karius. Vėliau susidomėjau itališka virtuve – gaminau pastą, salotas. Tuo laikotarpiu, kai norėjau tik itališko maisto, užsimaniau suprasti, kaip yra daroma tešla ir kepama tikra itališka duona“, – prisimena šefas. 

Fokačiją Sanket Gaba kepa jau tris metus ir savo kioskelyje „Naglis“ maisto erdvėje sumuštinius tiekia tik su ja.

„Ši duona tapo mano vizitine kortele, todėl pradėjau eksperimentuoti, ką įdomaus ir nepatirto su ja galima pagaminti. Kai kuriuos skonius inspiravo mama ir santykis su ja – tai didžiausias mano gyvenimo įkvėpimas, kiti atsirado iš stipraus ryšio su draugu libaniečiu. Ragaujant mano meniu galima nukeliauti ne tik į Indiją, Italiją, Libaną, bet ir atrasti kur kas daugiau pasaulio“, – sako S. Gaba. 

Humuso sumuštinis nukelia į Artimuosius rytus, Caprese sumuštinyje telpa itališki skoniai. Sumuštinis su saldžiomis bulvėmis – užuomina į Centrinę ir Pietų Ameriką, mintimis persikelti į Japoniją galima ragaujant Miso sūrio sumuštinį ar Miso sriubą, į Iberijos pusiasalį – sumuštinį su čioriso dešra, o į Naująjį Delį – su tandoori vištiena. 

Sanket Gaba taip pat gamina karį ir ruošia dar niekur nematytą, itin karštoms dienoms skirtą patiekalą.

„Šalta mango sriuba itin mėgstama Indijoje. Ji mums padeda atsigaivinti ir išgyventi velniškai karštas dienas. O smaližius kviečiu užsukti fokačijos deserto. Šis sumuštinis gimė žaidžiant su ingredientais, kai norėjau sukurti kažką saldaus, bet išskirtinio. Jame puikiai dera fokačija, Nutella ir sūrios karamelės skonis“, – intriguoja Sanket. 

Visi prieskoniai – tik iš Indijos 

Kiekvieną žiemą S. Gaba sugrįžta pas šeimą į Indiją. O atgal į Lietuvą kaskart parskrenda su pilnu lagaminu prieskonių. 

„Savo kioskelyje „Naglis“ maisto erdvėje gaminu tik su prieskoniais, kuriuos parsivežu iš gimtinės. Dar nebuvo nė karto, kai oro uoste nebūčiau sustabdytas ir nesulaukčiau įtariai pakelto antakio. Prieskonius Indijoje visada renkame kartu su mama. Ji pataria, kas prie ko dera, kuriuos prieskonius tinka maišyti tarpusavyje, dalijasi savo paslaptimis ir receptais. Tai ji mane išmokė, kaip svarbu yra šviežios žolelės ir sveiki produktai“, – teigia vyras.

Sanket Gaba maisto kioskelį „Dips & Dough“ rasite Palangoje, Vytauto g. 84, „Naglis“ maisto erdvėje. Iš Vytauto gatvės laipteliais leiskitės žemyn ir takeliu palei upelį eikite iki pat „Rąžė“ kiemelio galo – ten įsikūrusi „Naglis“ maisto erdvė.

„Dips & Dough“ visą vasarą dirbs kasdien, nuo 16 iki 00 val.

Naktibaldos alkani neliks – atsižvelgiant į klientų srautus darbo laikas gali prasitęsti.

Naujas istorinių Palangos vietų gyvenimas

„Rąžė“ ir „Naglis“ – Palangos klasika tapusios vietos su gilia istorija. Iškilusios maždaug septintajame dešimtmetyje, jos buvo vienos populiariausių pasimatymų ir susitikimų vietų.  

Naujam gyvenimui prikeltos legendinės erdvės „Rąžė“ ir „Naglis“ sezono metu svečių laukia kasdien: rytą čia galima pradėti gardžia kava, pavalgyti vienoje iš keturių maisto zonos vietų, sekmadieniais vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės. Atvykstantys gali tikėtis muzikos, stand-up comedy renginių, kino vakarų, populiarių pokalbių formato ir tattoo pop-up įvykių, o vakarais – elektroninės muzikos. 

The post Indo S. Gaba patiekaluose Palangoje telpa visas pasaulis appeared first on CityMAG.

Jeigu šiuo metu ieškote, kokį filmą pažiūrėti su vaikais kine, naujasis animacinis filmas „Šokliai” (angliškai „Hoppers”) gali tapti labai maloniu atradimu. Praėjusią savaitę apsilankėme šiame filme su vaikais ir likome nuoširdžiai patenkinti – tai viena iš tų istorijų, kuri patinka ne tik mažiesiems, bet ir tėvams.

Filmas pasakoja linksmą ir nuotykių kupiną istoriją apie draugystę, drąsą ir savęs pažinimą. Siužetas lengvai suprantamas vaikams, tačiau kartu turi ir gražių žinučių apie pasitikėjimą savimi, komandą bei pagalbą vienas kitam. Būtent dėl to „Šokliai” nėra tik spalvingas animacinis filmas – jis palieka ir šiltą emociją po seanso.

Personažai sukurti labai gyvai ir charizmatiškai. Vaikai greitai išsirinko savo favoritus, o salėje nuolat girdėjosi juokas – humoro filme tikrai netrūksta. Dialogai paprasti, bet sumanūs, todėl nenuobodžiavo ir suaugusieji. Animacija ryški, dinamiška, o veiksmas vystosi pakankamai greitai, kad mažesni žiūrovai neprarastų dėmesio.

Kaip mama, galiu pasakyti, kad tai vienas iš tų filmų, po kurių vaikai dar ilgai aptarinėja veikėjus ir mėgstamiausias scenas pakeliui namo. Filmas neperkrautas sudėtingomis ar bauginančiomis scenomis, todėl puikiai tinka šeimos kino vakarui, net ir jaunesniems žiūrovams.

Jei svarstote, kokį geriausią filmą vaikams šiuo metu rodo kino teatruose, „Šokliai” tikrai verta įtraukti į savo sąrašą. Tai šilta, linksma ir pozityvi istorija, kuri primena, kad geriausi nuotykiai prasideda tada, kai išdrįstame būti savimi.

Verdiktas mamoms: rekomenduojame drąsiai – geras pasirinkimas savaitgalio išvykai į kiną su vaikais ir puiki idėja kitam šeimos filmų vakarui.

Filmo treileris

The post „Šokliai” (Hoopers) – smagus ir šiltas nuotykis visai šeimai: filmas, kurį tikrai verta pamatyti su vaikais appeared first on CityMAG.