Panevėžio būsto rinka šiuo metu išlieka stabili. Pasak „Inreal“ turto vertintojos asistentės Augustės Kinderienės, didžiausią įtaką rinkai daro ribota naujos statybos pasiūla, renovuotų būstų paklausa ir išaugę statybų kaštai. 2026 metų I pusmetį Panevėžio mieste ir rajone parduota apie 600 butų ir daugiau kaip 200 individualių namų. Pastaraisiais metais rinkoje stebimas nuosaikus aktyvumo augimas – 2025–2026 m. sandorių apimtys priartėjo prie aukštesnių istorinio intervalo reikšmių, tačiau dar nepasiekė prieškrizinio piko.

Renovacija išlieka svarbiu būsto vertės veiksniu

Renovuoti daugiabučiai ir toliau išlaiko konkurencinį pranašumą. „Renovacija tikrai didina būsto vertę. Žmonės nebenori gyventi namuose su senomis komunikacijomis ar nežinomybe dėl būsimų investicijų. Renovuotas namas pirkėjui suteikia daugiau aiškumo ir saugumo“, – sako A. Kinderienė. Jos teigimu, dviejų ar trijų kambarių butas renovuotame name dažniausiai kainuoja maždaug 4–5 tūkst. eurų daugiau nei analogiškas būstas nerenovuotame daugiabutyje. Tai sudaro iki 10 proc. kainos skirtumą.

Naujos statybos projektų nėra daug, tačiau jie greitai randa pirkėjus

Panevėžio naujos statybos būsto pasiūla išlieka ribota, tačiau rinką pasiekiantys projektai paprastai sulaukia didelio pirkėjų susidomėjimo.

„Naujos statybos buto su daline apdaila kvadratinis metras gali kainuoti iki 3000 Eur, o prastos būklės buto senos statybos daugiabutyje – apie 1300–1400 Eur/kv. m. Kainų skirtumas didelis, tačiau pirkėjų netrūksta abiem segmentams“, – teigia A. Kinderienė.

Anot jos, ribotą pasiūlą lemia ne mažesnė paklausa, bet ekonominiai vystytojų sprendimai. „Statybų kaštai Panevėžyje praktiškai nesiskiria nuo Vilniaus. Kai sąnaudos panašios, dalis vystytojų renkasi didesnius miestus, kuriuose galima tikėtis didesnės investicijų grąžos“, – aiškina A. Kinderienė.

Naujam gyvenimui pritaikomi ir rekonstruojami pastatai

Nors naujos statybos projektų nėra daug, Panevėžyje daugėja antram gyvenimui pritaikomų pastatų. Rinkoje atsiranda projektų, kuriuose rekonstruojami buvę administraciniai ar komerciniai pastatai, juos pritaikant gyvenimui.

Tokių pavyzdžių galima rasti miesto centre, šalia Senvagės. Vienuose projektuose buvę administraciniai pastatai pertvarkomi į šiuolaikinius daugiabučius, kituose pastatai rekonstruojami išsaugant jų architektūrinį autentiškumą ir pritaikant šiuolaikiniams gyvenimo poreikiams. Tai rodo, kad Panevėžio būsto pasiūla pildoma ne tik naujos statybos, bet ir kokybiškai atnaujinamais objektais.

Pirkėjams svarbu įvertinti ir turto paskirtį

A. Kinderienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu rinkoje pasitaiko administracinės paskirties patalpų, kurios siūlomos kaip alternatyva gyvenamajam būstui.

„Pirkėjas turi aiškiai žinoti, kokios paskirties turtą įsigyja. Skelbime ši informacija privalo būti pateikta aiškiai, nes nuo paskirties priklauso ir turto naudojimo galimybės, ir kiti teisiniai aspektai“, – pabrėžia A. Kinderienė.

Pasak jos, artimiausiu metu didesnių pokyčių Panevėžio nekilnojamojo turto rinkoje nesitikima. Kokybiški objektai ir toliau išliks paklausūs, o ribota naujos statybos pasiūla turėtų padėti išlaikyti dabartinį kainų lygį.

Individualių namų plėtra sulėtėjo

Individualių namų segmente taip pat pastebimi pokyčiai. Jei prieš kelerius metus buvo juntamas spartus naujų kvartalų augimas, dabar dažniau vystomi mažesni projektai. „Anksčiau matėme tikrą individualių namų statybų bangą. Dabar dažniausiai atsiranda nedideli kvartalai arba pavieniai namai. Didesnių projektų nėra daug, tačiau ir jie randa savo pirkėjus“, – sako A. Kinderienė. Jos teigimu, dalis Panevėžio rajone vystomų kvartalų jau beveik išparduoti, o kituose pirmiausia siūlomi sklypai su įrengta infrastruktūra, namų statybą vykdant etapais.

Pirkėjams vis svarbesnė išvystyta infrastruktūra

Renkantis sklypą ar individualų namą, vis didesnę reikšmę turi ne tik vieta, bet ir visa aplinka. Asfaltuotos gatvės, miesto komunikacijos, apšvietimas, poilsio zonos ir kita infrastruktūra tampa vienais svarbiausių pasirinkimo kriterijų. Didžiausio susidomėjimo sulaukia projektai, kuriuose pirkėjams siūlomi sklypai su jau įrengta infrastruktūra. Tokie projektai dažnai išparduodami dar ankstyvaisiais vystymo etapais, o naujai pasiūlyti sklypai rezervuojami gana sparčiai. Šiuo metu tokio tipo sklypų su visomis miesto komunikacijomis vieno aro kaina siekia apie 4000–4200 eurų.

Panevėžys traukia savus – grįžtančiųjų daugėja

The post Panevėžio būsto rinkoje kokybė tampa vis svarbesnė appeared first on NT blog'as.

Klaipėda ilgą laiką buvo vertinama kaip miestas, kuriame būstas kainuoja mažiau nei Vilniuje ar Kaune. Tačiau pastaraisiais metais Klaipėdos būsto rinkoje ryškėja naujos tendencijos – aktyvėja naujų gyvenamųjų projektų plėtra, keičiasi pirkėjų lūkesčiai, o skirtingų miesto teritorijų kainų įvairovė tampa dar didesnė. Klaipėda vis dažniau pasirenkama ne tik vietos gyventojų. Į uostamiestį dairosi žmonės iš Vilniaus ir Kauno, ieškantys kitokio gyvenimo ritmo – mažesnio miesto, artumo gamtai ir jūrai.

„Klaipėda – pajūrio miestas, ir daugeliui atrodo patraukli vieta gyventi, tačiau būsto rinkoje emocinio pasirinkimo nepakanka – galutinį sprendimą lemia konkretaus objekto charakteristikos, pastato kokybė ir lokacija“, – sako „Inreal“ turto vertintoja Jūratė Bertašiūtė-Kučerova.

Būsto kainų skirtumus vis labiau atskleidžia vieta

Klaipėdos būsto rinkoje ryškėja tendencija, kad panašaus amžiaus ir ploto būstai gali kainuoti labai skirtingai. Butas geresnėje lokacijoje – arčiau centro, jūros, sutvarkytos infrastruktūros ar kokybiškesnės aplinkos – gali kainuoti reikšmingai daugiau nei panašus objektas kitame miesto rajone.

„Klaipėdoje nėra vieno bendro kainų lygio, kuris vienodai atspindėtų visą miestą. Skirtingos teritorijos turi skirtingą patrauklumą, ir tai atsispindi būsto kainose“, – sako J. Bertašiūtė-Kučerova.

Klaipėdoje galima išskirti kelias skirtingo patrauklumo teritorijas. Senamiestis ir centrinė miesto dalis išsiskiria istorine aplinka, architektūrine verte ir ribota pasiūla. Danės krantinės bei naujų projektų teritorijos išsiskiria aukštesnio kainų segmento objektais dėl naujos statybos ir aplinkos sprendimų. Arčiau jūros esančios vietos išlaiko papildomą patrauklumą dėl rekreacinės aplinkos ir gyvenimo kokybės. Tuo metu miegamųjų rajonų kainas labiausiai lemia konkrečių pastatų būklė, renovacija ir infrastruktūra.

Senamiestis – viena patraukliausių ir vertingiausių miesto teritorijų

Klaipėdos Senamiestis išlieka viena patraukliausių ir vertingiausių miesto teritorijų. Čia būsto patrauklumą lemia pati vieta – istorinė aplinka, architektūra, ribota pasiūla bei išskirtinis miesto charakteris. Senos statybos būsto kainos Senamiestyje dažniausiai siekia apie 2 500–3 500 Eur/kv. m, tačiau konkretus kainų lygis priklauso nuo pastato būklės, renovacijos kokybės, buto charakteristikų ir konkrečios lokacijos.

Istorinių pastatų atnaujinimas yra sudėtingesnis nei įprastų daugiabučių renovacija. Tokiuose projektuose būtina suderinti kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, pastato autentiškumo išsaugojimą ir šiuolaikinius energinio efektyvumo bei komforto standartus.

„Istorinių pastatų renovacija reikalauja ne tik didesnių investicijų, bet ir išskirtinio požiūrio į pastato išsaugojimą. Dažnai reikia ieškoti sprendimų, kurie leistų išlaikyti autentišką architektūrą, kartu pritaikant pastatą šiuolaikiniams gyvenimo poreikiams. Dėl to tokie projektai paprastai yra sudėtingesni ir ilgesni nei įprasta renovacija“, – sako J. Bertašiūtė-Kučerova.

Didžiąją miesto būsto fondo dalį sudaro sovietinės statybos daugiabučiai

Nepaisant naujų projektų plėtros, didžiausią Klaipėdos būsto fondo dalį vis dar sudaro sovietmečiu statyti daugiabučiai. Tačiau jų patrauklumas ir vertė labai skiriasi – tam įtakos turi ne tik pastatymo metai, bet ir pastato būklė, priežiūra, renovacijos perspektyvos bei vieta mieste.

„Dažnai problema nėra pati konstrukcija – problema yra priežiūra. Kai namas tvarkomas, jis gali išlikti patrauklus ilgą laiką. Tačiau kai nėra aktyvios bendrijos ir sprendimai atidedami, pastato vertė pradeda mažėti“, – pastebi J. Bertašiūtė-Kučerova.

Renovacija tampa vienu svarbiausių kriterijų vertinant senesnės statybos būstą. Pirkėjai vis dažniau skaičiuoja ne tik įsigijimo kainą, bet ir būsimas eksploatacijos išlaidas bei pastato perspektyvą ilgesniu laikotarpiu.

Nauji projektai formuoja aukštesnį kainų segmentą

Vienas ryškiausių pokyčių Klaipėdos būsto rinkoje – aktyvesnė naujų gyvenamųjų projektų plėtra. Naujos statybos būstas centrinėje miesto dalyje, prie Danės upės ar kitose patraukliose lokacijose formuoja aukštesnį kainų segmentą.

Projektuose vis dažniau akcentuojama ne tik pati statyba, bet ir architektūra, aplinkos sprendimai, viešosios erdvės bei gyvenimo kokybė. Tokie objektai pirkėjams siūlo kitokį produktą nei tradiciniai daugiabučiai – svarbūs tampa ne tik būsto parametrai, bet ir projekto koncepcija bei aplinka.

„Klaipėdos būsto rinkoje visada buvo skirtingų kainų segmentų – miesto centras, arčiau jūros esančios teritorijos, miegamieji rajonai ar naujos plėtros vietos skiriasi savo pasiūla ir kainų lygiu. Pastaraisiais metais šie skirtumai tampa ryškesni, nes rinkoje atsiranda daugiau aukštesnio segmento projektų“, – teigia J. Bertašiūtė-Kučerova.

Naujų projektų kainos Klaipėdoje šiuo metu dažniausiai siekia apie 2 500–4 000 Eur/kv. m, tačiau išskirtinėse lokacijose ar aukštesnio segmento projektuose kainos gali būti dar didesnės.

Kokią Klaipėdą matysime ateityje?

Klaipėdos būsto rinka yra pokyčių etape. Viena vertus, išlieka didelis sovietinės statybos daugiabučių fondas, kita vertus – nauji projektai, kurie kelia aukštesnius reikalavimus architektūrai, aplinkos kokybei ir gyvenimo erdvėms.

„Ateityje būsto pasirinkimą ir kainų skirtumus dar labiau lems ne tik pats objektas, bet ir platesnis kontekstas – miesto aplinka, infrastruktūra, energinis efektyvumas bei projekto kokybė. Pirkėjai tampa labiau informuoti ir vis dažniau vertina ilgalaikę būsto perspektyvą“, – prognozuoja J. Bertašiūtė-Kučerova.

Klaipėdos būsto rinkos raida rodo, kad ateityje vis svarbesnis bus ne tik pats būstas, bet ir jo vieta miesto struktūroje, pastato kokybė bei projekto lygis. Uostamiesčio rinkoje sprendimus vis labiau lems objekto atitikimas konkretiems pirkėjų poreikiams ir ilgalaikė jo perspektyva.

Naujų Klaipėdos būsto projektų kainos

„Bastionų namai“, Gluosnių g. 3 – apie 2 900–3 800 Eur/kv. m;
„Trinyčių rezidencija“, Bangų g. 22 – apie 3 300–4 300 Eur/kv. m;
„Miško jūra“, M. Jankaus g. 8 – apie 3 000–3 200 Eur/kv. m;
„Mėmelio miestas“, Naujoji Uosto g. – apie 6 000–7 000 Eur/kv. m;
„Baltijos panorama“, Baltijos pr. 119 – apie 2 600–3 000 Eur/kv. m;
„Klaipėdos Holivudas“, Kretingos g. 100 – apie 2 350–3 350 Eur/kv. m;
„Žalgirio 13A“ – apie 2 600 Eur/kv. m;
„Danės krantas“, Senvagės g. – apie 2 500–2 900 Eur/kv. m;
„Klevų g. 7“ – apie 2 600 Eur/kv. m;
„Parko būstas“, Liepojos g. 7A – apie 2 500–3 000 Eur/kv. m;
„City10“, Pievų tako g. 36A – apie 2 600–3 300 Eur/kv. m;
„Teatro namai“, Žvejų g. 3 – apie 5 500–6 500 Eur/kv. m.

The post Klaipėdos būsto rinka tampa įvairesnė: nuo ekonomiškų rajonų iki prestižinio segmento projektų appeared first on NT blog'as.

„Kiek šiandien vertas mano butas?“ – klausimas, kurį pastaruoju metu vis dažniau užduoda ne tik didmiesčių, bet ir regionų gyventojai. Vieniems tai aktualu planuojant parduoti būstą, kitiems – sprendžiant paveldėjimo, turto dalybų, paskolos ar investicijų klausimus. Tačiau atsakyti į šį klausimą nėra taip paprasta, kaip peržvelgti skelbimus internete. Apie tai, kas šiandien lemia būsto vertę Mažeikiuose, pasakoja „Inreal” turto vertintoja Gintarė Girčienė.

2026 metų viduryje Mažeikių nekilnojamojo turto rinka yra kitokia nei prieš kelerius metus. Po spartaus kainų augimo laikotarpio, vėliau sekusio atsargesnio pirkėjų elgesio, rinka tapo labiau subalansuota. Pirkėjai šiandien daugiau analizuoja, o būsto kainą lemia ne vien jo plotas ar adresas. Vis didesnę reikšmę turi pastato būklė, energinis efektyvumas, remonto kokybė ir reali objekto būklė.

Turto vertintoja pabrėžia, kad svarbu atskirti tris sąvokas: pasiūlos kainą, pardavimo kainą ir rinkos vertę. „Pasiūlos kaina – tai suma, kurios prašo pardavėjas, pardavimo kaina – suma, kuri sutariama tarp pardavėjo ir pirkėjo. Rinkos vertė nustatoma analizuojant rinkos sąlygas atitinkančius sandorius ir vertinant konkretaus objekto savybes. Pagal nustatytą vertę bankai suteikia paskolas. Vertė ir kaina, ypač pasiūlos, nebūtinai sutampa. Esant aktyviai rinkos dinamikai skirtumas gali būti net labai didelis“, – teigia G. Girčienė. Praktikoje vertintojai neretai susiduria su situacijomis, kai savininkų lūkesčiai gerokai prasilenkia su rinkos verte.

Kaina skelbimuose nėra turto vertė

Viena dažniausių situacijų, su kuria susiduria turto vertintojai – žmonių bandymas nustatyti būsto vertę pagal interneto skelbimus. Skelbimuose matoma kaina dažniausiai yra pardavėjo lūkestis, o ne įvykusio sandorio rezultatas.

„Vertinant nekilnojamąjį turtą svarbiausia remtis faktais. Analizuojami panašių objektų sandoriai, rinkos pokyčiai ir konkretaus turto savybės. Nereikia spręsti apie rinką iš vieno skelbimo , nes per dideli kainos lūkesčiai apsunkins pirkėjo radimą.“, – pabrėžia G. Girčienė.

Kiek šiandien kainuoja butai Mažeikiuose, ir kokia jų vertė?

Stebint sandorius Mažeikių būsto rinkoje matoma, kad didžiausią paklausą išlaiko ekonomiški dviejų ir trijų kambarių butai. Senesnės statybos daugiabučiuose esančių butų kvadratinio metro kaina dažniausiai svyruoja apie 1 000–1 250 eurų už kvadratinį metrą. Geresnės būklės, renovuotuose namuose arba kokybiškai atnaujintuose butuose kaina gali siekti apie 1 400–1 600 eurų už kvadratinį metrą.

Praktiškai tai reiškia, kad standartinis dviejų kambarių butas Mažeikiuose šiandien dažniausiai vertinamas maždaug 50–60 tūkst. eurų intervale. Jeigu butas yra renovuotame name, šiuolaikiškai įrengtas, patogaus suplanavimo ir yra geroje vietoje, jo vertė gali priartėti prie 65–80 tūkst. eurų.

Trijų kambarių butų vertė yra apie 65–90 tūkst. eurų. Brangiau parduoti galima tikėtis tuos būstus, kurie išsiskiria gera būkle, mažomis išlaikymo sąnaudomis ir patrauklia vieta.

Vieno kambario butų segmente vertė dažniausiai prasideda nuo maždaug 30–40 tūkst. eurų ir priklauso nuo ploto, būklės bei namo situacijos.

Tačiau, pasak vertintojos, vidutinės kainos ir ploto sandauga gali įvardinti rinkos vertės rėžį bet ne tikslią rinkos vertę. „Vertintojas negali pasakyti vertės vien pagal formulę „plotas padaugintas iš vidutinės kainos“. Du vienodo ploto butai gali turėti skirtingą vertę, nes skiriasi jų būklė, įrengimas, aukštas, namo techninė būklė, aplinka ir kiti veiksniai. Maža to, skiriasi ir rinkos situacija“, – aiškina G. Girčienė.

Kodėl vienas butas vertas daugiau už kitą?

Renovuotame name esantis butas dažnai vertas daugiau nei panašus būstas nerenovuotame pastate. Vertė gali skirtis ir 10–20 procentų, nes pirkėjai vertina mažesnes šildymo sąnaudas, tvarkingesnę aplinką ir ilgesnį pastato tarnavimo laiką.

Svarbi išlieka ir buto įrengimo kokybė. Tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad investuota suma ne visada tiesiogiai tampa turto vertės prieaugiu. „Jeigu žmogus į remontą investavo 30 tūkstančių eurų, tai savaime nereiškia, kad būsto vertė padidėjo tiek pat. Rinka vertina ne išleistus pinigus, o pasiektą rezultatą“, – teigia „Inreal“ turto vertintoja.

Namų rinkoje skirtumai dar didesni

Individualių namų segmente kainų skirtumai Mažeikiuose yra dar ryškesni. Senesnės statybos namai dažniausiai vertinami maždaug už 110–160 tūkst. eurų, tačiau pardavimo kainą labai stipriai lemia sklypas, vieta, pastato būklė, komunikacijos ir derybos.

Naujesnės statybos arba energiškai efektyvūs namai dažniausiai vertinami nuo 180 tūkst. eurų, o gerai įrengtų, patraukliose vietose esančių namų vertė gali viršyti ir 250 tūkst. eurų.

Turto vertintoja pastebi, kad individualių namų vertinime ypač svarbus ne tik pats pastatas, bet ir aplinka. „Namo vertę sudaro daugybė dalių – žemės sklypas, komunikacijos, statybos metai, konstrukcijos, energinis efektyvumas, atstumas iki miesto infrastruktūros. Todėl du panašaus ploto namai gali turėti labai skirtingą rinkos vertę“, – sako G. Girčienė.

Mažeikiai – didelių NT lūkesčių miestas, grįžtantis į realybę

The post Kiek šiandien vertas jūsų butas Mažeikiuose? appeared first on NT blog'as.

Šiauliuose būsto rinka pastaraisiais metais išlieka aktyvi – sandorių skaičius auga, pirkėjai vis dažniau domisi tiek naujos statybos projektais, tiek senesniais butais miegamuosiuose daugiabučių rajonuose. Tačiau nekilnojamojo turto agentūros „Inreal tarpininkavimas“ brokerė Alma Šiošytė pastebi, kad daugelis pirkėjų klaidų kartojasi metai iš metų, ir jos dažnai kainuoja daugiau, nei galėtume įsivaizduoti.

Susigundo maža kaina

Naršant būsto pardavimo skelbimus Šiauliuose dažnai atrodo, kad Zoknių ar Gubernijos rajone butai  neretai kainuoja mažiau nei kitose miesto dalyse. Tačiau mažesnė kaina ne visada reiškia geresnį pasirinkimą. Dalis Šiaulių daugiabučių yra statyti prieš kelis dešimtmečius, todėl pirkėjai dažnai neįvertina viso pastato būklės. „Žmonės džiaugiasi sutaupę kelis tūkstančius, bet po metų paaiškėja, kad laukia vamzdynų keitimas ar stogo remontas“, – sako A. Šiošytė.

Renovacija – ne tik fasado grožis

Šiauliuose yra išties nemažai renovuotų daugiabučių. Tame pačiame rajone galima rasti panašaus laikotarpio statybos, tačiau visiškai skirtingos vertės būstus. „Pirkėjai dažnai vertina tik fasado grožį ir buto vidų, tačiau nepasidomi, ar namas renovuotas iš esmės, ar tik minimaliai atnaujintas“, – teigia A. Šiošytė. Anot jos, būtent „nematoma“ renovacija tiesiogiai veikia ne tik kainą, bet ir šildymo sąskaitas bei būsto likvidumą ateityje. „Žmonės dažnai klausia, ar namas renovuotas. Bet svarbiau – kas konkrečiai padaryta. Nuo to priklauso ne tik šildymo sąskaitos, bet ir tai, kaip lengvai butą bus galima parduoti ateityje“, – A. Šiošytė.

Parkavimo problema Šiauliuose

Viena dažniausių klaidų – neįvertintas automobilių parkavimas. Tai ypač aktualu Dainiuose, Lyros ar Gegužių gatvių kvartaluose. Dienos metu situacija gali atrodyti normaliai, tačiau vakare laisvų vietų automobiliais tampa sunku rasti. Brokerė rekomenduoja į rajoną atvykti ne tik dieną, bet ir vakare, kai grįžta visi gyventojai, ir tokiu būdu pamatyti realią parkavimosi situaciją.

Centras nebėra „tik senas pasirinkimas“

Dar prieš dešimtmetį Šiaulių centras daugeliui atrodė mažiau patrauklus dėl senesnių pastatų, tačiau situacija po truputį keičiasi. Vis daugiau žmonių renkasi centrą dėl patogumo – darželių, mokyklų, kavinių ir darbo vietų pasiekiamumo pėsčiomis. Vis dėlto, čia dažniau pasitaiko papildomų iššūkių: senesnės komunikacijos, sudėtingesnis parkavimas, didesnės renovacijos rizikos.

Atstumas iki darbo vietos Šiauliuose vis dar nuvertinamas

Nors Šiauliai nėra labai didelis miestas, papildomos 20–30 minučių važiavimo į ir iš darbo kasdien tampa realia finansinėmis ir laiko sąnaudomis. „Nemaža dalis darbo vietų Šiauliuose telkiasi pramoninėse zonose – prie Pramonės gatvės, LEZ teritorijų ar kitų logistikos centrų. Tuo tarpu gyvenamieji kvartalai išsidėstę skirtingose miesto dalyse, todėl kelionės iki darbo vietų dažnai tampa kasdieniu iššūkiu. Pirkėjai neretai renkasi būstą pagal kainą ar emociją, tačiau vėliau kasdien važinėja per visą miestą“, – pasakoja A. Šiošytė.

Kaimynystė – dažnai pamirštamas faktorius

Skirtumai tarp gretimų kvartalų Šiauliuose gali būti didesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Verta rajoną įvertinti skirtingu metu – savaitgalį, vakare ir darbo dieną. Tai padeda pamatyti realų triukšmo lygį, aplinkos priežiūrą, vietinės bendruomenės sudėtį, elgesio ypatumus.

Klaidingas įspūdis ir papildomos išlaidos

Būna, kai pirkėjai nusivilia buto nusivilia buto vaizdu po pardavėjo išsikraustymo. Atvykę apžiūrėti jie mato tvarkingą butą su baldais, paveikslais, augalais, tačiau neįvertina, kad pardavėjai pasiims savo daiktus. „Įėjęs į iškraustytą butą pirkėjas mato visai kitą vaizdą, nes atsidengia sienų, grindų trūkumai ir nudėvėjimai, tenka daryti remontą, ir gaunasi, kad sumokėta kaina yra kur kas didesnė nei planuota. Tad, jei perkate, ne naują ir ne ką tik suremontuotą butą, o jau kurį laiką gyventą, pirkite su  bute esančiais baldais, kad įsigijus butą vaizdas nepasikeistų ir netektų nusivilti“, – teigia A. Šiošytė.

Konsultantų įžvalgos: klaidos dažnai kartojasi dėl emocijų

Dauguma klaidų įsigyjant būstą kyla ne dėl žinių trūkumo, bet dėl skubėjimo ir emocinio sprendimo. „Savo darbo praktikoje dažnai matau tą patį scenarijų – pirkėjas įsimyli butą per pirmą apžiūrą ir nebevertina alternatyvų. Tokiu atveju racionalūs kriterijai lieka antrame plane. Taip, būstas yra emocinis pirkinys, kad ir kaip paradoksaliai tai beskambėtų, turint omeny šio pirkinio kainą. Tačiau tikrai labai svarbu pasitikrinti emocinį pasirinkimą įjungiant kritinį mąstymą, palyginant bent kelis objektus tame pačiame rajone“, – sako A. Šiošytė. Anoj jos, jei butas yra gerokai pigesnis už kitus panašius pasiūlymus, beveik visada tam yra priežastis. Kartais ji akivaizdi – renovacija ar vieta, o kartais paslėpta – techninė būklė ar teisiniai niuansai. Net ir turint aiškią viziją verta pasikonsultuoti su keliais specialistais – brokeriu, turto vertintoju ar banko konsultantu. Jų įžvalgos dažnai padeda pastebėti niuansus, kurių pirkėjas, būstą įsigyjantis kartą ar du gyvenime, paprasčiausiai nepastebi.

Didelė mažų butų paklausa: Šiaulių NT vasaros tendencijos

The post Brangios klaidos: kur dažniausiai suklysta būsto Šiauliuose pirkėjai appeared first on NT blog'as.

Kol Vilniuje ar Kaune būsto kainos daugeliui tampa sunkiai įkandamos, vis daugiau žmonių pradeda dairytis į regioninius miestus. Vienas jų – Panevėžys. Kainos čia stabilesnės, todėl Panevėžys tampa alternatyva tiems, kurie nebeįperka būsto didmiesčiuose. Tarp pirkėjų ženkliai daugėja ir tų, kurie gimė šiame mieste, vėliau – išvyko, o dabar renkasi sugrįžti. Apie Panevėžio būsto rinkos tendencijas pasakoja nekilnojamojo turto agentūros „Inreal tarpininkavimas“ NT brokerė Kristina Šlikienė.

Populiariausi – 1-2 kambarių butai

Pastaraisiais metais smarkiai augusios būsto kainos didmiesčiuose pakeitė dalies žmonių planus. Tie, kurie anksčiau svarstė apie būstą Vilniuje ar Kaune, dabar dažniau pasižiūri ir į mažesnius miestus. Panevėžys šiuo metu atrodo vienas patrauklesnių variantų – čia kainos dar išlieka gerokai žemesnės, o rinka nėra perkaitusi.

Į miestą grįžta čia gimę ir augę žmonės

Pastebimas didėjantis susidomėjimas Panevėžiu tarp anksčiau išvykusių panevėžiečių. „Paskutiniu metu daugėja gyventojų, grįžtančių į Panevėžį. Kažkada išvykę, dabar nori vėl čia įsikurti, ieško sau tinkamo nekilnojamojo turto. Išskirčiau du tokių pirkėjų segmentus. Pirmas – pensijinio amžiaus žmonės, kurie jau užaugino vaikus, užbaigė darbus, ir naujam gyvenimo etapui grįžta į gimtinę. Antras – šeimos su vaikais, jauni darbingi žmonės, kurie dirba  nuotoliu, ir Panevėžyje gali susikurti kur kas didesnį buities komfortą nei didmiestyje. Čia viskas pažįstama nuo vaikystės, gyvena tėvai, seneliai – pagalba auginant vaikus “, – sako K. Šlikienė. Anot jos, yra ir grįžtančių iš užsienio emigrantų, bet vidinė šalies migracija šiuo metu aktyvesnė.

Populiariausi – 1-2 kambarių butai

„Didžiausia paklausa išlieka mažesniems, ekonomiškiems butams, dažniausiai 1-2 kambarių. Tokį būstą renkasi tiek jaunos šeimos, tiek žmonės, perkantys nuomai. Šiuo metu vieno kambario senos statybos butą nerenovuotame name Panevėžyje galima įsigyti maždaug už 45-55 tūkstančius eurų, priklausomai nuo vietos mieste ir būsto būklės. Tvarkingai įrengtas butas renovuotame name gali kainuoti ir apie 65  tūkstančius eurų. Dviejų kambarių butų kainos dažniausiai prasideda nuo 65 tūkstančių, o po kapitalinio remonto geresniuose rajonuose gali siekti ir 90 tūkstančių eurų. Vilniuje už tokią sumą neįperkamas ir 1 kambario butas“, – pasakoja K. Šlikienė. Pasak brokerės, didesnio susidomėjimo sulaukia centrinė miesto dalis, Kniaudiškiai ir naujesni kvartalai arčiau Vakarinės gatvės.

Aktualūs būsto išlaikymo kaštai

Panevėžio pirkėjai gana jautriai vertina būsto išlaikymo kaštus, komunalinius mokesčius, todėl didžiausio susidomėjimo sulaukia praktiški, ekonomiški variantai. Prabangus segmentas Panevėžyje vis dar nedidelis ir vystosi gerokai lėčiau nei didmiesčiuose. „Kita vertus, jaučiame klientų dėmesį ir aukštesnio lygio segmentui – naujiems būstams arčiau miesto centro“, – sako K. Šlikienė.

Nuomos rinka Panevėžyje išlieka aktyvi

Dalis investuotojų  taip pat Panevėžį vertina kaip saugesnę alternatyvą nei įkaitę didmiesčiai. Didžiausia paklausa yra 1-2 kambarių butams netoli miesto centro ar pagrindinių darbo vietų. Vieno kambario buto nuoma mieste dažniausiai siekia 250–350 eurų per mėnesį, o tvarkingai įrengti dviejų kambarių butai gali būti nuomojami ir už 400–500 eurų.

Miesto pokyčiai daro įtaką rinkai

Nors gyvenamojo būsto rinka į pokyčius reaguoja lėčiau nei komercinis NT, tam tikros tendencijos Panevėžyje jau matomos. Viena svarbiausių – „Rail Baltica“ projektas ir su juo susijusi infrastruktūros plėtra. Dėl projekto plečiama ir Panevėžio laisvoji ekonominė zona, o ir pats miestas vis dažniau minimas kaip svarbus logistikos ir pramonės taškas tarp Kauno ir Rygos. „Tokie projektai paprastai reiškia daugiau darbo vietų ir augantį darbuotojų poreikį. Ilgainiui tai gali didinti ir būsto paklausą. Miestas investuoja ir į viešąsias erdves, kultūros objektus bei infrastruktūrą. Tai po truputį keičia ir paties Panevėžio įvaizdį, ypač – miesto centre“ , – teigia K. Šlikienė.

Šiandien Panevėžys jau nebėra matomas kaip stagnuojantis regioninis miestas, o  nekilnojamojo turto rinkos ateitis čia labai priklausys nuo to, kaip pavyks susigrąžinti, išlaikyti gyventojus ir kurti naujas darbo vietas.

The post Panevėžys traukia savus – grįžtančiųjų daugėja appeared first on NT blog'as.

„Nekilnojamojo turto pardavimas – tai ne tik sandorio pasirašymo momentas. Tai procesas, reikalaujantis pasiruošimo, strategijos bei supratimo apie rinką. Tinkamai pasiruošęs pardavėjas gali ne tik greičiau parduoti būstą, bet ir gauti geresnę kainą“, – sako INREAL NT brokeris Arminas Karalius. Keletas svarbiausių patarimų būsto pardavėjui.

Teisingas kainos nustatymas

Pardavimo kaina nebūtinai turi atitikti kitų pardavėjų skelbiamas kainas — jos dažnai būna pakeltos tikintis derybų. todėl prieš nustatant kainą verta pasikonsultuoti su turto vertintojais ar tarpininkais ir išsiaiškinti, už kiek iš tiesų parduodami panašūs būstai jūsų rajone. Tik tuomet galima pasiūlyti kainą, kuri atitinka realią rinkos situaciją.

Būsto sutvarkymas

Pirkėjai perka būstą, o ne asmeninius daiktus ar netvarką. Todėl būsto sutvarkymas leidžia pirkėjui geriau įsivaizduoti turto vaizdą ir sustiprina derybines galias. Be bendros tvarkos, verta atlikti ir smulkius remonto darbus: lašantis kranas, atsilupę tapetai ar neveikianti lemputė — tai smulkmenos, kurios pirkėjui gali sukurti aplaidžiai prižiūrėto būsto įspūdį ir sumažinti jo pasiūlytą kainą. Būstas sutvarkytas turi būti ne tik skelbimų nuotraukoms, bet ir apžiūroms.

Fotografo paslaugos

Dažnai parduodamas turtas reklamuojamas su prastai apšviestų, kampuotų vaizdų galerija, kuri atbaido potencialius pirkėjus dar prieš jiems atvykstant į apžiūrą. Būsto nuotraukos skelbimuose gali lemti, ar pirkėjas apskritai juo susidomės. Geros nuotraukos parodo erdvę palankiausiu kampu ir pabrėžia tai, ko tekstinis aprašymas perteikti negali.

Iš anksto pasiruošti visus būsto dokumentus

Vienas dažniausių pardavimo proceso vilkinimo priežasčių — dokumentai, kurie pradedami rinkti tik tada, kai pirkėjas jau rastas. Kadastrinę bylą, turto įsigijimo dokumentus, komunalinių paslaugų sąskaitas, garantijas, jei tokių yra, bei privalomą energinio naudingumo sertifikatą verta sutvarkyti dar prieš pradedant pardavimą. Tai ne tik pagreitina sandorį, bet ir rodo pirkėjui, kad pardavėjas yra rimtas ir pasiruošęs.

Tarpininko pasirinkimas

Nekilnojamojo turto tarpininkas – ne vien „skelbimų talpintojas“. Profesionalus tarpininkas organizuoja fotosesiją, išryškina būsto privalumus, koordinuoja derybas ir sumažina stresą tiek pardavėjui, tiek pirkėjui. Svarus praktinis privalumas — tarpininkas gali aprodyti būstą ir be pardavėjo dalyvavimo: pirkėjai dažnai dirba ir gali apžiūrėti turtą tik po darbo, tad tokia galimybė taip pat palengvina apžiūros organizavimą ir taupo laiką abiem pusėms. Tokios paslaugos turi kainą, ir ji dažniausiai yra pagrįsta. Tiesa, tarpininkų teikiamų paslaugų kokybė skiriasi. Prieš sudarant sutartį vertėtų pasidomėti, ką konkrečiai tarpininkas darys ir už kokį atlygį. Aiškūs lūkesčiai padeda išvengti nusivylimų.

The post Patarimai būsto pardavėjui appeared first on NT blog'as.

Mažų biurų rinka Lietuvoje pereina iš kiekybės į kokybę. Smulkus verslas auga, keičiasi jo lūkesčiai, o kartu formuojasi ir naujas NT segmentas – kompaktiški, bet nauji ir modernūs biurai. Apie tai – „Inreal“ grupės turto valdymo ir nuomos vadovė Dovilė Vidzbelytė.

Mažų, bet kokybiškų biurų trūkumas: rinka bręsta naujam segmentui

Lietuvos biurų rinka pastaraisiais metais išgyvena pokyčius – vis daugiau dėmesio skiriama ne tik dideliems nuomininkams, bet ir smulkesniam verslui. Vis dėlto, nors A klasės biurų pasiūla auga, mažiems verslams pritaikytų aukštesnės kokybės erdvių vis dar trūksta.

„Ilgą laiką smulkus ir vidutinis verslas buvo tarsi paliktas nuošalyje – jų pasirinkimas dažniausiai apsiribodavo senesniais administraciniais pastatais arba kitomis kompromisinėmis erdvėmis“, – sako D. Vidzbelytė. Anot jos, šiandien smulkaus ir vidutinio verslo poreikiai iš esmės pasikeitė.

Ką rodo rinka ir duomenys?

Didžioji dalis naujai vystomų biurų projektų yra orientuoti į vidutinius ir didelius nuomininkus – dažnai siūlomi plotai nuo 200–300 kv. m ir daugiau. Tuo tarpu smulkūs verslai (iki 10–20 darbuotojų) dažniausiai ieško 30–100 kv. m patalpų. Naujų įmonių skaičius auga, plečiasi ir individualiai dirbančių specialistų segmentas. Plačiai taikomas hibridinio darbo modelis, didėja dėmesys darbo aplinkos kokybei. Visa tai rodo aiškų disbalansą: paklausa mažiems, kokybiškiems biurams auga, o pasiūla – dar nespėja.

Maži biurai vs. „coworking“  

Mažų biurų plotų nuomai Vilniuje daugiausia galima rasti senos statybos administracinėse patalpose, o pasiūla A klasės verslo centruose yra ypač ribota – tokias paslaugas dažniau teikia didesnes erdves besinuomojantys arba išsipirkę „coworking“ prekių ženklai. Palyginkime, kiek mėnesiui kainuotų patalpų nuoma skirtingo dydžio komandoms Vilniuje.

Vilniuje vienos privačios darbo vietos kaina „coworking“erdvėse  vidutiniškai siekia apie 315 Eur per mėnesį. Privati darbo vieta gali būti pritaikoma tiek vienam žmogui, tiek kelių žmonių komandai. Žemesnėmis kainomis galima išsinuomoti kintančią darbo vietą bendrose erdvėse („open-space“), o kainos šiame segmente svyruoja tarp 70–200 Eur per mėnesį. Fiksuota darbo vieta bendrose erdvėse Vilniuje kainuoja kiek daugiau – nuo 100 iki 300 Eur per mėnesį. Siūlomi lankstūs ir prie poreikių pritaikomi erdviniai sprendimai, su pilnai įrengtu biuru, jo valymu ir priežiūra, darbo reikmenimis ir kitais patogumais.

Darbo vietos reikalavimai

Pagal higienos normų reikalavimus, vieno žmogaus darbo vietos plotas turi siekti bent 6 kv. m., o patogiam darbui iš viso reikėtų apie 20 kv. m bendrų erdvių. Taigi, 2 asmenų komandai reiktų mažiausiai 20 kv. m ploto biuro, kuris, pagal dabartinę pasiūlą A klasės verslo centruose Vilniuje, galėtų kainuoti apie 240 Eur žmogui per mėnesį. Kiek didesnio ploto nuoma 3 asmenų komandai kainuotų apie 200 Eur žmogui per mėnesį, o didesni biurai 4 asmenų komandai galėtų kainuoti apie 220 Eur žmogui. Visgi pasiūloje nėra daug pasirinkimo ir lokacijos prasme, todėl „mikro“ komandoms gali labiau apsimokėti dirbti būtent skirtingose miesto vietose siūlomose „coworking“ erdvėse, o komandai didėjant darbo vietos kaina būtų ženkliai mažesnė nuomojantis biurą verslo centruose.

Nuo „kaip išeina“ prie „kaip reikia“

„Anksčiau mažesni verslai rinkdavosi tai, kas prieinama – dažnai senus administracinius pastatus su ribotu komfortu ir prasta infrastruktūra, – pastebi D. Vidzbelytė, – šiandien jie jau nori ne tik darbo stalo kompiuteriui, bet ir reprezentatyvios aplinkos, kuri padėtų pritraukti darbuotojus ir klientus.“ Modernūs mažieji biurai tampa ne tik darbo vieta, bet ir įvaizdžio dalimi, darbuotojų gerovės veiksniu, produktyvumo ir kūrybiškumo katalizatoriumi.

BH-92 renovacija ir aktualus perplanavimas

BH-92 verslo centre (Žalgirio g. 92, Vilnius) jau kelerius metus vykdoma aukštų renovacija, siekiant sukurti šiuolaikišką ir lanksčią darbo aplinką, pritaikytą skirtingų komandų poreikiams. Vietoje didelių, vientisų biurų erdvių formuojami mažesni, funkcionalūs biurai, kurie leidžia užtikrinti daugiau privatumo ir efektyvesnį darbo organizavimą. „Išskirtinį dėmesį skiriame bendrosioms erdvėms – įrengiame patogias virtuvėles neformaliam bendravimui, „silent box“ zonas susikaupimui ar skambučiams bei modernius pasitarimų kambarius komandiniam darbui ir susitikimams. Tokiu būdu kuriame balansą tarp individualaus darbo ir bendradarbiavimo, skatindami produktyvumą, kūrybiškumą ir darbuotojų gerovę“, – pasakoja D. Vidzbelytė.

„Coworking“ – alternatyva ar laikinas sprendimas?

Natūralu, kad dalį šio poreikio sugeria „coworking“ erdvės. Jos pasiūlė lankstumą, mažesnius įsipareigojimus ir patogų įsikūrimą. Vis dėlto, pasak D. Vidzbelytės, coworking‘as ne visada yra ilgalaikis sprendimas. „Coworking“ erdvės puikiai tinka startui ar labai mažoms komandoms, tačiau augant verslui atsiranda privatumo, identiteto ir stabilumo poreikis. Įmonės nori turėti savo erdvę, kuri atspindėtų jų kultūrą“, – sako ji.

Pagrindiniai skirtumai tarp mažo biuro ir „coworking“erdvės: „coworking“   – lankstumas, bet ribotas privatumas, nuosavas mažas biuras – daugiau kontrolės, identiteto ir stabilumo.

Kur link juda rinka?

Artimiausiais metais turėtų stiprėti naujas segmentas – mažų, modernių  biurų pasiūla. Tai galėtų būti mažesni moduliai A klasės verslo centruose, lanksčiai skaidomi biurų plotai, „boutique“ tipo biurai su aukšta kokybe ir mažesniu masteliu.

„Matome aiškią nišą – mažas plotas nebūtinai reiškia kompromisą kokybei, – apibendrina D. Vidzbelytė, – rinkai reikalingi sprendimai, kurie leistų mažam verslui veikti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir didžiosioms įmonėms – juk žmonės dirba tie patys, o smulkių verslų klientai dažnai yra reprezentatyvios stambios įmonės.“

The post Maži biurai, dideli lūkesčiai: ko šiandien nori smulkus verslas appeared first on NT blog'as.

Ar artimiausiais metais Vilniuje pakaks būsto? Šis klausimas šiandien skamba vis garsiau. Būsto rinkos ateitį lemia ne tik demografija ar pirkėjų lūkesčiai – lygiai taip pat svarbu, kiek realiai naujų butų ir namų pasiekia rinką. Būsto fondo amžius, statybų tempai ir išduodamų leidimų skaičius tampa savotiškais barometrais, rodančiais, ar pasiūla sugebės žengti koja kojon su paklausa. Apie tai – INREAL grupės analitikė Elena Normantaitė.

Būsto projektų nemažai, bet kiek jų realiai pasiekiami?

Pastaraisiais metais statomų būstų skaičius išaugo. Statomų, tačiau jau parduotų ar rezervuotų būstų kiekis sugrįžo į 2022-ųjų lygį, o laisvų būstų šiuo metu netgi daugiau. Iš pirmo žvilgsnio tai signalizuoja apie santykinę pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. Tačiau pažvelgus giliau matyti kita pusė. Didelė dalis pasiūlos vis dar yra statybų stadijoje. Tai reiškia, kad realus pasirinkimas iš jau pastatytų ir įrengtų būstų išlieka ribotas. Tiesa, nemaža dalis projektų artėja prie finišo – vykdomi fasadų, aplinkos tvarkymo darbai, tačiau neparduotų būstų dalis juose nėra didelė. Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką: didžiausias pasirinkimas šiandien – ankstyvose projektų stadijose, kai būstas dar tik „ant popieriaus“. O norintiems įsikelti iškart, alternatyvų gerokai mažiau.

Leidimų rezervas – išnykęs rinkos „saugiklis“

Kur kas rimtesnė problema – statybos leidimų rezerve. Iki 2021 metų sukaupta leidimų atsarga iš esmės buvo išnaudota, o dabartiniai išdavimo tempai nėra pakankami naujam rezervui suformuoti. Kitaip tariant, rinka neturi „pagalvės“, kurią būtų galima greitai panaudoti staiga išaugus paklausai.

Nuo 2016 iki 2018 metų sostinėje buvo sukauptas reikšmingas leidimų rezervas. 2018–2019 m., remiantis Valstybės duomenų agentūros informacija, jis buvo rekordinis. Kai 2020 m., prasidėjus pandemijai, būsto rinka netikėtai įsibėgėjo, šis rezervas suveikė kaip amortizatorius. Plėtotojai galėjo greitai  pradėti statybas ir padidinti pasiūlą.  Tačiau 2020–2021 m. pardavimams šoktelėjus, rezervas tirpo sparčiai. Formavosi pardavėjo rinka, nes paklausa viršijo pasiūlą. Problema ta, kad tuo pačiu metu naujų leidimų išduota per mažai, kad kompensuotų naudojamą rezervą. Iki 2021 m. vidurio jo faktiškai neliko. Nuo tada rinka gyvena „nuo leidimo iki leidimo“ principu – kiek jų išduodama, tiek projektų ir startuoja. Papildomos atsargos, kurią būtų galima greitai aktyvuoti, nebeliko. 2022 m. susiformavus pirkėjo rinkai ir pardavimams sulėtėjus, leidimų rezervas toliau mažėjo.

Būsto rinka niekada nebūna statiška

Svarbu suprasti, kad NT rinka retai būna tolygi. Pirkėjų aktyvumą lemia ne tik demografinis poreikis ar gyventojų skaičiaus augimas, bet ir galimybės įsigyti būstą – atlyginimų dinamika, palūkanų normos, kainų lygis, pasiūlos apimtis.

Rinkoje veikia daugybė balansavimo mechanizmų. Pavyzdžiui, kreditai išduodami laikantis atsakingojo skolinimo nuostatų, todėl palūkanų normų svyravimai turi tam tikrą „saugiklį“. Augantys atlyginimai iš dalies gali kompensuoti plėtros sąnaudų didėjimą, nors tik iki tam tikros ribos. Pasiūlos įvairovė – galimybė rinktis mažesnį ar toliau nuo centro esantį būstą – taip pat padeda gyventojams „neiškristi“ iš rinkos jai susvyravus.

Vienas svarbiausių rinkos stabilumo veiksnių yra ne tik pasiūlos įvairovė, bet ir bendras jos kiekis. Susidomėjimas būstu gali svyruoti dėl ekonominių priežasčių ar gyventojų lūkesčių, tačiau jei pasiūla tampa per siaura, formuojasi disbalansas. Pardavėjai įgyja daugiau derybinės galios, kainos kyla, dalis pirkėjų atsitraukia. Susiformuoja „suspausta spyruoklė“ – laikotarpiui bėgant pasiūla atsigauna, tačiau neišsprendus fundamentalių priežasčių ciklas kartojasi.

Ar būsto pasiūla spės paskui paklausą?

Šiandien statybų tempai iš esmės leidžia išlaikyti rinkos balansą. Tačiau jei gyventojų aktyvumas ir būsto paklausa artimiausiais metais vėl padidės, pasiūla gali paprasčiausiai nespėti prisitaikyti.

Be leidimų rezervo, kiekvienas paklausos šuolis gali greitai virsti pasiūlos trūkumu. O tai – klasikinė formulė kainų augimui ir pasirinkimo galimybių mažėjimui. Ypač tai aktualu didmiesčiuose, kur būsto fondas vis dar reikalauja atsinaujinimo.

Papildomą neapibrėžtumą kuria ir plėtotojų galimybės finansuoti naujus projektus. Jei leidimų išdavimas išliks vangus, o paklausa atsigaus sparčiau nei tikimasi, rinka gali susidurti su struktūriniu pasiūlos trūkumu.

The post Ar būsto pakaks? Rinka balansuoja ant plonos ribos appeared first on NT blog'as.

Kainos krito

Sandėlių segmente pokyčiai ryškiausi. Jei pernai modernūs sandėliai kainavo 5–5,5 euro už kvadratinį metrą, šiandien jų nuomos kaina siekia vos 4,5-5 eur/kv.m. Už paprastesnius sandėlius prašoma trijų. A. Švanys pastebi, kad prie to prisidėjo ir lėtėjantis prekių judėjimas per uostą: „Dalies įmonių, dirbusių su Skandinavija, veiklos sustabdymas sumažino logistikos srautus, o kartu ir poreikį sandėliuoti“.

Verslai kraustosi į naujesnes erdves

Didesnė pasiūla ne tik mažina kainas, bet ir atveria kelią įmonėms keltis į modernesnes patalpas. „Tai – natūralus procesas. Jeigu anksčiau reikėjo taikytis prie to, ką siūlo nuomotojai, dabar nuomininkai renkasi geresnį įrengimą, patogesnę vietą ar patrauklesnes sąlygas“, – teigia A. Švanys.

Klaipėdoje daugiausia laisvų plotų susitelkę Dubysos, Tilžės gatvėse, Sendvario žiede bei „Jūros mieste“. Šiose lokacijose pastatyti naujesni verslo centrai ir sandėliai dabar tampa konkurencingesni, nes nuomininkai palieka senus, neretai morališkai pasenusius pastatus.

Senus biurus siūlo atnaujinti

Ne visi komerciniai objektai turi vienodas galimybes. Pasak A. Švanio, senesni biurų pastatai miesto centre gali sulaukti naujo gyvenimo – juos įmanoma renovuoti arba pritaikyti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, konvertuoti į gyvenamąsias patalpas. Tuo metu sandėliai miesto pakraščiuose, pavyzdžiui, Šilutės plente, vargiai gali tikėtis didesnio susidomėjimo artimiausiu metu. „Tokiems objektams belieka laukti, kol rinka atsigaus“, – sako ekspertas.

Klaipėda įsirašo į Baltijos tendencijas

Situacija uostamiestyje atspindi platesnę Baltijos šalių tendenciją – įmonės tampa vis reiklesnės patalpoms. Jos ieško šiuolaikiškų, energiją taupančių erdvių, kuriose būtų patogu dirbti hibridiniu būdu. „Dabartinė pasiūla nuomininkams atveria daugiau galimybių nei bet kada anksčiau. Tačiau tai kartu siunčia signalą savininkams – kas neatnaujins ar neprisitaikys prie naujų poreikių, liks už borto“, – įspėja A. Švanys.

Šiandien Klaipėdos komercinio NT rinka stovi ant kryžkelės. Verslai gali išnaudoti galimybę gauti palankesnes sąlygas, o savininkai – spręsti, ar kantriai laukti pokyčių, ar investuoti į atsinaujinimą. Viena aišku: tokio gausaus pasirinkimo uostamiestis neturėjo jau daugelį metų.

The post Klaipėdos biurai ir sandėliai laukia nuomininkų: rinkoje tiek pasiūlos seniai nebuvo appeared first on NT blog'as.

Tūkstančių nuomininkų laukimas

Viešojoje erdvėje sklandė informacija, kad rekonstrukcijos piko metu į gamyklą atvyks iki 2500 darbuotojų – tiek vietinių, tiek užsienio specialistų. Taip pat buvo planų pastatyti atskirą gyvenvietę atvykstantiems darbuotojams. „Tokie lūkesčiai paskatino nekilnojamojo turto rinkos suaktyvėjimą: investuotojai įsigijo ir brangius, gerai įrengtus butus, kurių kainos siekė net iki 90 000 eurų. Tikėtasi apgyvendinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Žinoma, paklausūs buvo ir pigesni būstai. Jautėsi aktyvus sujudimas rinkoje perkant butus nuomai“, – teigia G. Girčienė.

Darbuotojai iš kitur

Realybė pasirodė gerokai kuklesnė. Projektą įgyvendinanti Jungtinės Karalystės bendrovė „Petrofac“ pasirinko ekonomiškesnį sprendimą – samdyti darbuotojus iš ne ES šalių.

Jie buvo apgyvendinti ne naujoje gyvenvietėje, kaip planuota, o išskaidytai – Mažeikiuose ir aplinkiniuose miesteliuose iki 50 km spinduliu. Darbininkai į gamyklą atvyksta autobusais.

Be to, rekonstrukcija vyksta etapais. Vienu metu reikia apgyvendinti kelis šimtus žmonių, o ne tūkstančius, kaip tikėtasi.

Rinka išsibalansavo

„Tikrovė neatitiko lūkesčių, ir tai paveikė nekilnojamojo turto rinką – butų kainų augimas sustojo, o pasiūla viršijo paklausą. Daugelis investuotojų, supratę, kad iš nuomos pelnas nebus toks, kokio tikėtasi, pradėjo pardavinėti įsigytus būstus.

Sudėtingiausia realizuoti butus mažiau patraukliose miesto vietose arba aukštesniuose – ketvirtame ar penktame – aukštuose. Vis dėlto, nepaisant lėtėjančios rinkos, dominuoja pardavėjai – jie kantriai laukia savo pirkėjų.

Mažeikiuose net ir puikiai įrengtą butą įvertinti virš 1500 Eur/kv. m yra sudėtinga, o 2000 Eur/kv. m – praktiškai neįmanoma. Nors skelbimuose netrūksta būstų, kurių kaina viršija 1500 Eur, realūs sandoriai dažniausiai įvyksta iki šios ribos. Visgi pasitaiko išimčių – baigiantis vasarai buvo įregistruotas vienas pardavimas, kurio kaina viršijo 2000 Eur/kv. m“, – teigia G. Girčienė.

Brangi nauja statyba

Mažeikiuose pastebima ir kita tendencija – vis dažniau skelbimuose pasirodo itin brangūs gyvenamieji namai, ypač naujos statybos, pilnai įrengti objektai. Jų kaina viršija 250 000 – 300 000 eurų.

„Toks kainų lygis kelia klausimų apie realų būsto įperkamumą. Mažeikiuose vidutines pajamas gaunantiems gyventojams tokie pasiūlymai tampa sunkiai prieinami – būsto paskolai, viršijančiai 150 000 – 200 000 Eurų, reikia ne tik aukštų mėnesinių pajamų, bet ir didesnio pradinio įnašo. Tai automatiškai siaurina potencialių pirkėjų ratą ir stabdo sandorius. Kai kurie objektai namų segmente NT portaluose skelbiami jau 2–3 metus, laukdami „išskirtinių pirkėjų“, kuriems tokios kainos būtų priimtinos“, – sako G. Girčienė. Anot jos, ši situacija rodo, kad aukštos klasės naujos statybos būstų segmente šiuo metu pasiūla didesnė nei paklausa, o pirkėjai renkasi atsargiai, dažnai vertindami paprastesnius sprendimus ar alternatyvas, pavyzdžiui, įsigyti sklypą ir pasiryžta statyti namą patys.

Žemės sklypų rinka išlieka aktyvi

Kaip ir daugelį metų, Mažeikiuose itin paklausūs yra žemės sklypai. Ypatinga paklausa  yra tokiems, kurie tinkami gyvenamojo namo statybai. Daugiausiai dėmesio sulaukia didesnio ploto sklypai, nuo 7 iki 15 arų. Kotedžų projektai ar sklypai su mažesniu plotu yra mažiau paklausūs. Pasak G. Girčienės, tai rodo, kad didmiesčių tankios plėtros koncepcija provincijoje veikia labai vangiai, ir mažeikiškiai aplink savo namą pageidauja didesnio nei 4 arų sklypo. „Vienas iš ryškesnių sklypų rinkos aktyvumo įrodymų – neseniai įvykęs 15 sklypų kvartalo išpardavimas. 1 aro kaina buvo apie 2500 Eur/a. Per porą mėnesių buvo nupirkta daugiau nei 66 proc. visų sklypų. Ši NT rūšis šiuo metu – viena likvidžiausių Mažeikiuose. Ypač tada, kai sklypai yra miesto ribose ir arti svarbių objektų“, – teigia G. Girčienė.

Savivaldybės postūmis

Sklypų rinkos aktyvėjimą paskatino ir vietinės valdžios sprendimai. 2024 metais Mažeikių rajono savivaldybė įvedė padidintą 4 proc. mokestį už apleistus ir netvarkomus sklypus  siekiant paskatinti žemės savininkus efektyviau naudoti savo turtą. Tai davė apčiuopiamų rezultatų – dalis sklypų buvo sutvarkyti, o kai kurie savininkai ėmėsi sprendimo juos parduoti, taip padidindami pasiūlą rinkoje.

Parama pirmam būstui ir sumažėję palūkanos

Papildomą pagyvėjimą Mažeikių būsto rinkai suteikia ir šiemet vėl startavusi parama pirmajam būstui įsigyti. „Valstybės subsidija 15–30 % būsto vertės, priklausomai nuo šeimos sudėties – tai reali paskata jaunoms šeimoms įsikurti regione.  Be to, sumažėjęs EURIBOR taip pat tapo akstinu rinktis nuosavą būstą. Tie, kurie pernai dvejojo dėl aukštų palūkanų, šiandien jau drąsiau vertina paskolos galimybes“, – teigia Gintarė Girčienė.

Mažeikių būsto rinka pamažu sugrįžo iš euforijos į realybę. Investuotojai tapo atsargesni, o pirkėjai – racionalesni. Jie vertina ne tik šiandieninę situaciją, bet ir ilgalaikes perspektyvas. Didžiausią poveikį rinkai šiandien daro ne vienas konkretus projektas, bet kelių faktorių derinys: aktyvūs savivaldybės veiksmai, paskatos jaunoms šeimoms bei palankesnės finansavimo sąlygos. Tuo tarpu „Orlen Lietuva“ rekonstrukcija, sukėlusi didelių lūkesčių, tapo momentinio rinkos disbalanso veiksniu. Tai geras priminimas, kad NT investicijose svarbu ne tik prognozės, bet ir realūs pokyčiai rinkoje.

The post Mažeikiai – didelių NT lūkesčių miestas, grįžtantis į realybę appeared first on NT blog'as.