Po trejų metų veiklų, diskusijų ir jaunimo įsitraukimo EURODEMOS projektas artėja prie pabaigos. Visą projekto laikotarpį jauni žmonės iš skirtingų Europos šalių buvo kviečiami kalbėti apie demokratiją ne kaip apie sudėtingą politinę sąvoką, bet kaip apie kasdienį pasirinkimą: domėtis, klausti, dalyvauti, tikrinti informaciją ir drąsiai išsakyti savo nuomonę.

Kai demokratija tampa artima jaunimui

Renginys prasidėjo EURODEMOS projekto pristatymu. Mokiniai susipažino su projekto tikslais, įgyvendintomis veiklomis ir pagrindinėmis temomis: aktyviu pilietiškumu, jaunimo dalyvavimu demokratiniuose procesuose, demokratinėmis vertybėmis ir atsparumu dezinformacijai.

Projektą pristatė Amelija, viena iš ankstesnių EURODEMOS diskusijų dalyvių. Jos patirtis padėjo į projektą pažvelgti iš jaunimo perspektyvos – ne teoriškai, o per asmeninį įsitraukimą ir realų dalyvavimą.

Tai leido mokiniams geriau suprasti, kad demokratija nėra tik sąvoka iš vadovėlio ar naujienų antraščių. Ji veikia kasdien – mokykloje, socialiniuose tinkluose, bendruomenėje ir viešajame gyvenime.

Debatai, kurie įtraukė nuo pirmųjų minučių

Viena įsimintiniausių renginio dalių buvo spontaniški debatai „čia ir dabar“. Dalyviai gavo netikėtas temas, susijusias su demokratija, pilietiniu gyvenimu ir socialiniais klausimais, o tada turėjo greitai pasiruošti argumentus „už“ arba „prieš“ pateiktą teiginį.

Ši veikla tapo ne tik smagiu iššūkiu, bet ir praktine pamoka apie demokratinį dialogą. Mokiniai mokėsi greitai reaguoti, kritiškai mąstyti, aiškiai išsakyti savo poziciją ir klausytis kitų.

Ne mažiau svarbu buvo išlaikyti pagarbą net tada, kai nuomonės nesutampa. Būtent tokios situacijos parodo, kad demokratija reiškia ne tik teisę kalbėti, bet ir gebėjimą išgirsti kitą žmogų.

Kodėl jaunimo balsas demokratijoje yra svarbus?

Diskusijų metu mokiniai kalbėjo apie tai, kodėl jaunų žmonių balsas yra svarbus ir kaip pilietinis aktyvumas gali virsti realiais pokyčiais. Renginyje buvo aptarta ir tai, kodėl šiandien ypač svarbu gebėti atpažinti klaidinančią informaciją.

Gyvendami informacijos pertekliaus laikais, jauni žmonės kasdien susiduria su įvairiomis žinutėmis socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose ir kitose skaitmeninėse erdvėse. Todėl gebėjimas tikrinti šaltinius, kelti klausimus ir atpažinti dezinformaciją tampa svarbia pilietinio sąmoningumo dalimi.

Renginys skatino dalyvius ne tik klausytis, bet ir aktyviai įsitraukti – dalintis mintimis, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų kartu. Tokia patirtis padeda suprasti, kad demokratija stiprėja tada, kai žmonės nelieka nuošalyje.

Žinias dalyviai pasitikrino viktorinoje

Renginio pabaigoje dalyviai savo žinias išbandė pilietinio ugdymo viktorinoje. Klausimai buvo susiję su demokratija, teisėmis, atsakomybėmis, dalyvavimu ir aktyviu pilietiškumu.

Viktorina padėjo įtvirtinti pagrindines EURODEMOS projekto žinutes lengvu, interaktyviu ir jaunimui patraukliu formatu. Ji taip pat parodė, kad pilietinis ugdymas gali būti ne tik informatyvus, bet ir įtraukiantis.

EURODEMOS žinutė, kuri išlieka aktuali

Baigiamasis EURODEMOS renginys Vilniaus Radvilų gimnazijoje parodė, kad demokratija tampa artimesnė tada, kai apie ją kalbama gyvai, paprastai ir įtraukiant. Projekto temos mokiniams buvo pristatytos ne kaip sausa teorija, o kaip realūs klausimai, su kuriais jie susiduria kasdien.

Nors EURODEMOS projektas po trejų metų artėja prie pabaigos, jo pagrindinė žinutė išlieka aktuali: demokratija nėra tik institucijos, rinkimai ar politiniai sprendimai. Ji prasideda nuo kasdienių veiksmų – nuo klausimo, ar informacija patikima, nuo drąsos išsakyti savo nuomonę, nuo gebėjimo išgirsti kitą ir nuo noro prisidėti prie bendruomenės gyvenimo.

Būtent tai EURODEMOS siekė perduoti jaunimui viso projekto metu. Baigiamasis renginys Vilniuje tapo prasmingu šio trejų metų kelio užbaigimu ir priminimu, kad demokratija prasideda nuo klausimų, pokalbio ir aktyvaus dalyvavimo.

The post Demokratija prasideda nuo klausimų: EURODEMOS baigiamasis renginys Vilniaus Radvilų gimnazijoje appeared first on AY Institute.

TOMAS 2.0 – tai Erasmus+ projektas „Profesinis mokymas, skirtas palengvinti migrantų integracijos procesą žemės ūkio ir maisto sektoriuje“ / “Vocational Training to Ease Migrant Integration Process in the Agricultural and Food Sector”, projekto Nr. 2024-1-IT01-KA220-VET-000249605.

Profesinis mokymas kaip kelias į socialinę įtrauktį

Projektu TOMAS 2.0 siekiama stiprinti socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir migrantų socialinę bei profesinę integraciją žemės ūkio ir maisto sektoriuje. Tam pasitelkiamas inovatyvus profesinis mokymas ir rengimas, padedantis žmonėms įgyti žinių, praktinių įgūdžių ir daugiau pasitikėjimo dalyvaujant Europos darbo rinkoje.

Projektas orientuotas į socialinę ar ekonominę atskirtį patiriančius migrantus. Jiems suteikiamos bendrosios kompetencijos, žinios apie bendras Europos Sąjungos vertybes, europinę kultūrą, darbo rinkos principus ir demokratinius procesus. Taip TOMAS 2.0 prisideda ne tik prie profesinio pasirengimo, bet ir prie aktyvesnio dalyvavimo visuomenės gyvenime.

Ši kryptis ypač svarbi žemės ūkio ir maisto sektoriuje, kuriame migrantų darbuotojai dažnai atlieka reikšmingą vaidmenį, tačiau susiduria su kalbiniais, socialiniais, informaciniais ar kvalifikacijos pripažinimo iššūkiais.

Nuo planavimo prie praktinių mokymų

Madride vykusiame susitikime partneriai aptarė, kaip TOMAS 2.0 pereina į praktinį etapą. Daugiausia dėmesio skirta tam, kaip parengtos mokymo priemonės bus taikomos realiose mokymų situacijose ir kaip jos padės migrantams lengviau įsitraukti į darbo rinką.

Projekte naudojamos e. mokymosi aplinkos, skaitmeninės žinių vertinimo priemonės ir dirbtiniu intelektu paremtos pagalbinės priemonės. Jos skirtos tam, kad mokymasis būtų prieinamesnis, lankstesnis ir geriau pritaikytas tiek besimokantiesiems, tiek mokytojams bei mediatoriams.

Praktinis projekto etapas pasieks daugiau nei 500 migrantų

Artimiausiais mėnesiais partneriai įgyvendins aštuonias koordinuotas mokymų sesijas įvairiuose Europos regionuose. Planuojama, kad šis bandomasis etapas pasieks daugiau nei 500 migrantų.

Mokymų metu dalyviai ne tik susipažins su parengtais mokymo moduliais, bet ir galės dalyvauti individualiose mentorystės programose. Toks derinys leidžia mokymą pritaikyti prie konkrečių žmonių situacijų, patirties ir poreikių.

Derinant technologinius sprendimus ir į žmogų orientuotą mentorystę, TOMAS 2.0 siekia kurti šiuolaikiškas profesinio mokymo metodikas, kurios būtų prieinamos nepriklausomai nuo besimokančiųjų socialinės ar ekonominės padėties.

Tolesnis bendradarbiavimas su vietos įmonėmis

Nuo 2027 m. pradžios projektas taip pat numato organizuoti aštuonis regioninius sklaidos ir tinklaveikos renginius. Šie renginiai bus skirti stiprinti dialogą tarp migrantų darbuotojų, profesinio mokymo atstovų ir vietos žemės ūkio bei maisto sektoriaus mažųjų ir vidutinių įmonių.

Tokie susitikimai padės kurti tiesioginius ryšius, skatins bendradarbiavimą ir gali prisidėti prie geresnių įsidarbinimo galimybių. Tai svarbus žingsnis siekiant, kad mokymai netaptų vien teoriniu procesu, o turėtų praktinį poveikį žmonių integracijai ir karjeros galimybėms.

Apie TOMAS 2.0 partnerystę

Projekto konsorciumą sudaro įvairios Europos profesinės sąjungos, švietimo organizacijos ir techniniai ekspertai. Partnerystėje dalyvauja:

FAI CISL (Italija), REZOS BRANDS (Graikija), Agro-Sindikat (Šiaurės Makedonija), Federation of Democratic Trade Unions in Agriculture (Rumunija), Agrilavoro Edizioni (Italija), Fondazione FAI CISL (Italija), UGT FICA (Ispanija), VšĮ Projektų inovacijos (Lietuva) ir IG BAU (Vokietija).

Finansavimo informacija

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau šiame tekste išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus(-ių) atsakomybė ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Nacionalinės Erasmus+ agentūros INAPP (Nacionalinio viešosios politikos analizės instituto) poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei Nacionalinė Erasmus+ agentūra INAPP negali būti laikomos atsakingomis už šiame tekste pateikiamą informaciją ar nuomones.

The post TOMAS 2.0 Madride: daugiau galimybių migrantų įtraukimui appeared first on AY Institute.

Pažintis su ES institucijomis iš arti

Pirmosiomis renginio dienomis dalyviai rinkosi „Office Jam“ erdvėje, kur gilinosi į Europos Sąjungos veikimą. Per informacines sesijas ir diskusijas buvo nagrinėjama, kaip veikia ES institucijos, kas priima sprendimus ir kokias galimybes jos suteikia jaunimui.

Interaktyvūs užsiėmimai, tokie kaip „Mapping EU Institutions and Competences“, leido ne tik klausytis, bet ir praktiškai suprasti sudėtingą ES struktūrą. Dalyviai dirbo grupėse, analizavo institucijų funkcijas ir diskutavo, kaip šios struktūros veikia kasdienį piliečių gyvenimą.

Vienas iš Lietuvos dalyvių pasidalijo įspūdžiais:

„Iki šiol ES atrodė gana abstrakti, tačiau po šių dirbtuvių ji tapo daug aiškesnė ir artimesnė.“

Nuo idėjos iki projekto

Antrąją dieną dėmesys buvo skirtas praktikai – kaip jaunimo idėjos gali virsti realiais Europos projektais. Dalyviai susipažino su „Erasmus+“ ir kitomis programomis, kurios finansuoja jaunimo iniciatyvas, o taip pat mokėsi projektų kūrimo pagrindų.

Dirbtuvėse „Turning Local Ideas into European Proposals“ dalyviai kūrė savo projektų koncepcijas, orientuotas į vietos problemas, bet turinčias europinį mastą. Tai padėjo suprasti, kaip vietinės iniciatyvos gali tapti dalimi platesnių Europos pokyčių.

Ši praktinė patirtis buvo ypač vertinga Lietuvos atstovams, kurie planuoja pritaikyti įgytas žinias savo bendruomenėse.

Rekomendacijos ateities Europai

Trečiąją dieną renginys persikėlė į „Europa Experience – David Sassoli“ centrą, kur dalyviai apibendrino savo patirtis ir parengė 10 rekomendacijų, skirtų stiprinti jaunimo dalyvavimą Europoje.

Diskusijų metu išryškėjo kelios pagrindinės kryptys:

• didesnis jaunimo įtraukimas į sprendimų priėmimą,
• geresnė informacijos apie ES galimybes sklaida,
• stipresnis vietos ir tarptautinių iniciatyvų ryšys.

Renginio pabaigoje dalyviai dalyvavo vaidmenų žaidime, kuris leido simuliuoti ES sprendimų priėmimo procesus ir geriau suprasti politinių derybų dinamiką.

Lietuvių patirtis – įkvėpimas vietos veiklai

Keturi Lietuvos dalyviai ne tik aktyviai įsitraukė į veiklas, bet ir parsivežė naujų idėjų, kaip stiprinti jaunimo balsą Lietuvoje. Tokie projektai kaip „EURODEMOS“ rodo, kad tarptautinis bendradarbiavimas gali tapti realiu pokyčių varikliu, ypač kai kalbama apie demokratiją ir pilietinį aktyvumą.

Be to, dalyvavimas tokiuose mokymuose padeda ne tik įgyti žinių, bet ir kurti ryšius su bendraamžiais iš kitų šalių – tai svarbus žingsnis kuriant atviresnę ir labiau įtraukią Europą.

The post Jaunimo balsas Europoje: lietuviai dalyvavo „EURODEMOS“ projekte Romoje appeared first on AY Institute.

Demokratija skaitmeniniame amžiuje

Sofijoje vykęs susitikimas kėlė esminį klausimą: ar socialiniai tinklai stiprina demokratiją, ar ją ardo? Jaunimas nagrinėjo technologijų poveikį politiniam dalyvavimui, kalbėjo apie dezinformaciją, privatumo problemas, skaitmeninę atskirtį. Išryškėjo aiški įžvalga – technologijos nėra nei gėris, nei blogis savaime, viską lemia tai, kaip ir kieno jos naudojamos.

Nuo įrankių prie sprendimų

Praktiniai užsiėmimai, mini hakatonai ir „Design Thinking“ dirbtuvės parodė, kad jaunimas geba ne tik kritikuoti, bet ir kurti. Skaitmeninių kampanijų idėjos, pilietinių technologijų testavimas ir konkretūs prototipai tapo realiais pasiūlymais, kaip didinti jaunimo įsitraukimą vietiniu ir Europos lygmeniu.

Vietos veiksmai – Europos pokyčiams

Vilniuje vykęs forumas akcentavo jaunimo vaidmenį formuojant Europos ateitį. Susitikimai su akademikais, politikais ir jaunimo organizacijomis parodė, kaip teorinės diskusijos virsta praktiniais veiksmais. Dalyviai kalbėjo apie saugumą, demokratiją, klimato kaitą ir tai, kodėl jauni žmonės vis dar per retai jaučiasi išgirsti sprendimų priėmimo procesuose.

Europa kaip bendras dialogas

Taline, Bukarešte ir Kalamatoje vykę paneliai papildė šią kelionę skirtingomis perspektyvomis: nuo jaunimo dalyvavimo politikos formavime iki pilietinės visuomenės vaidmens ir kovos su dezinformacija. Visus renginius jungė bendras rezultatas – 10 jaunimo parengtų rekomendacijų kiekviename susitikime, paremtų patirtimi, dialogu ir tarpkultūriniu bendradarbiavimu.

Kodėl tai svarbu?

EURODEMOS parodė, kad demokratija nėra tik institucijų reikalas. Ji gyva tada, kai jauni žmonės:

• turi žinių ir įrankių,
• gali diskutuoti su ekspertais ir politikais,
• mato, kad jų idėjos virsta rekomendacijomis ir veiksmais.

Tai procesas „iš apačios į viršų“, kuriame Europa formuojama ne kabinetuose, o atvirose diskusijose.

Kas toliau?

EURODEMOS kelionė tęsiasi. Paskutinis tarptautinis panelis vyks sausio pabaigoje Italijoje, kur bus apibendrintos viso projekto įžvalgos ir rekomendacijos. Pavasarį laukia ir baigiamasis renginys Vilniuje, kuriame jaunimo idėjos bus pristatytos plačiau – vietos bendruomenėms, sprendimų priėmėjams ir partneriams.

Sek naujienas, įsitrauk, dalyvauk.
Nes demokratija prasideda ten, kur prasideda dialogas – o jaunimas jame turi būti ne stebėtojas, o kūrėjas.

The post Jaunimas, demokratija ir Europa: EURODEMOS kelionė per dialogą, technologijas ir veiksmą appeared first on AY Institute.

Tai – ne statistika, o žmonių balsai: kupini skausmo, vilties ir troškimo priklausyti.

Tarp dėkingumo ir vienatvės

Oksanos istorija – kaip daugelio pabėgėlių veidrodis. Palikusi namus, daiktus ir net šeimos nuotraukas, ji dabar gyvena Vilniuje. „Kartais jaučiuosi nematoma“, – sako ji. Nors yra dėkinga už saugumą, svetima kalba ir kultūra nuolat primena: tai ne namai. Tačiau net maži gestai – kaip Ukrainos vėliava ant pastato – primena, kad ji nėra pamiršta.

Mykola, kitas pabėgėlis, džiaugėsi pirmosiomis draugiškomis akimirkomis Lietuvoje, bet vėliau patyrė subtilią diskriminaciją – jo automobilis su ukrainietiškais numeriais buvo apgadintas, o pasienyje buvo apkaltintas vagyste vien dėl paso. Tačiau jis vis tiek laikosi: studijuoja, dirba ir stengiasi atsitiesti po karo traumos. „Neturiu kito pasirinkimo. Noriu sukurti kažką čia.“

Emocinės žaizdos – nematomos, bet gilios

Karo traumos, netektis, vienatvė – tai ne visada matomi, bet labai tikri pabėgėlių išgyvenimai. Net atvykus į saugią šalį, daugelis jų jaučiasi vieniši, susiduria su kalbos barjerais, biurokratija, diskriminacija. Be to, vis dar jaučiama gėda priimti pagalbą – tarsi tai būtų silpnumo ženklas.

Socialiniai darbuotojai, kaip Dominika ar Eglė, mato šias žaizdas iš arti. Jie pripažįsta – sistemos per lėtos, ištekliai riboti, o taisyklės – ne visada lanksčios. „Empatija turi tapti sistemos dalimi, o ne paliekama atsitiktinumui“, – teigia viena jų.

Lietuvių požiūris – tarp empatijos ir sąmoningo augimo

Verta pripažinti – Lietuvoje ukrainiečiai sulaukė daugiau palaikymo nei pabėgėliai iš kitų regionų. Istoriniai ir kultūriniai ryšiai, panaši religija, šviesesnė oda – visa tai, nors ir nesąmoningai, darė įtaką palankesniam priėmimui. Tai ne visada teisinga, bet tai – mūsų visuomenės realybė.

Vietiniai gyventojai, kaip Liveta ar Stanislavas, dalijasi, kad tik susipažinę su pabėgėliais suprato – jie tokie pat žmonės. „Ji buvo tiesiog mama, norėjusi apsaugoti savo vaiką“, – sako Liveta apie vieną ukrainietę, su kuria susipažino savanoriaudama.

Kamilė, kita vilnietė, atvirai pripažįsta: jaučiasi saugiau su ukrainiečiais nei su pabėgėliais iš kitų kultūrų. Bet ji stengiasi keisti savo mąstymą. Šis sąmoningas refleksijos procesas – būtinas kuriant įtraukią visuomenę.

Kaip galime padėti?

Integracija nėra vien pabėgėlių atsakomybė – tai bendras procesas.

• Įtraukti pabėgėlius į sprendimų priėmimą, nes kiekviena jų istorija – unikali.
• Gerinti kalbos ir švietimo prieinamumą, kad žmonės galėtų pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
• Pripažinti kvalifikacijas, kad inžinieriai netaptų viešbučių valytojais.
• Rūpintis psichikos sveikata, kurios dažnai nematome, bet kuri yra gyvybiškai svarbi.

Net paprasti dalykai – pakvietimas vakarienės, pagalba užpildant dokumentus ar nuoširdus pokalbis – gali pakeisti žmogaus gyvenimą.

Kaip primena viena pabėgėlė, „mes nenorime vien išgyventi – norime kurti“. Lietuva turi galimybę tapti pavyzdžiu, kaip galima kurti teisingą, empatišką ir draugišką visuomenę. Tam reikia ne tik politinių sprendimų, bet ir kiekvieno iš mūsų pastangų.

Dalinai finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

The post Būti svetimu, bet ne vienišu: ką mums sako ukrainiečių pabėgėlių istorijos Lietuvoje? appeared first on AY Institute.

Spalio pabaigoje finišą pasieks dvejus metus trukęs tarptautinis projektas „Hate Trackers into Action“, kuriame dalyvavo šešios Europos šalys. Kartu su jaunimu šios šalys siekė pažaboti neapykantos kalbą – ne tik virtualioje erdvėje, bet ir realiame gyvenime. Per šį laiką buvo sukurta aktyvi tarptautinė bendruomenė, kuri įrodė, kad kovoti su diskriminacija, stereotipais ir smurtu galime per kūrybą, empatiją ir bendrą veikimą.

Ne tik internete: kova su neapykanta bendruomenėse

Projektas neapsiribojo vien virtualia aplinka. Neapykantos kalba ir žalingi stereotipai pasireiškia kasdienėse situacijose – mokyklose, gatvėse, viešose diskusijose. Todėl kiekvienoje dalyvavusioje šalyje buvo suburtos jaunimo aktyvistų grupės, kurios kūrė ir įgyvendino savo veiklas bendruomenėse, reaguodamos į aktualias vietines problemas.

Lietuvoje, AY Institute drauge su jaunimo grupe pasirinko kalbėti apie moterų objektifikaciją – temą, dažnai ignoruojamą, bet svarbią tiek viešajame diskurse, tiek kasdienybėje. Surengti keli vieši renginiai, kuriuose dalyvavo žinomos moterys: Greta Kuliušaitė, Agnė Kulitaitė, Morgana Danielė, Erika Maslauskaitė, Greta Kin. Jos pasidalijo savo patirtimis, įžvalgomis ir skatino atvirą dialogą.

Papildomai buvo organizuotos keturios keramikos dirbtuvės, kuriose dalyviai simboliškai „daužė“ neigiamas emocijas – jas įkūnijo lėkštėse, kurias sudaužė, o vėliau panaudodami teigiamas emocijas kūrė meno kūrinius. Šie kūriniai tapo ne tik terapiniu išlaisvinimu, bet ir eksponatais specialioje parodoje renginio metu.

Vengrijoje, jaunimo grupės pasirinko teatro meną kaip atsako į neapykantą formą. Jaunuoliai kūrė pasirodymus, perteikdami realias diskriminacijos situacijas, skatindami žiūrovus ne tik stebėti, bet ir reflektuoti, ką reiškia būti neapykantos taikiniu.

Italijoje, jaunimas kūrė tinklalaides, kuriuose analizavo socialinius klausimus, pasakojo apie marginalizuotų grupių patirtis ir kvietė klausytojus permąstyti savo nuostatas. Tokia forma padėjo pasiekti platesnę auditoriją ir suteikė balsą tiems, kurių dažnai nesiklausoma.

Panašūs projektai vyko ir kitose partnerių šalyse – kiekviena grupė rinkosi savitus metodus: nuo meno dirbtuvių iki socialinių kampanijų internete. Svarbiausia – viskas kilo iš pačių jaunuolių iniciatyvos, kūrybiškumo ir realių patirčių.

Apibendrinimas Budapešte: finalinis susitikimas, kuriame gimsta ateities planai

Rugsėjo pabaigoje Budapešte įvyko paskutinysis partnerių susitikimas – simbolinis projekto finišo akcentas. Šiame susitikime dalyvavo atstovai iš visų šalių. Buvo apžvelgta, kiek daug nuveikta per dvejus metus, pasidalyta išmoktomis pamokomis, o svarbiausia – įvardyta, kad šis projektas tikrai nėra pabaiga.

„Tai ne pabaiga, o startas naujiems pokyčiams. Matėme, ką gali padaryti jauni žmonės, kai jiems suteikiama erdvė kurti ir veikti“, – kalbėjo vienas iš projekto partnerių.

Budapešte taip pat buvo aptarta, kaip tęsti projekto veiklas nacionaliniuose ir tarptautiniuose kontekstuose. Nors „Hate Trackers into Action“ oficialiai baigsis šių metų spalio pabaigoje, jo palikimas liks: sukurti įrankiai, edukacinės priemonės, ir – svarbiausia – aktyvi jaunų žmonių bendruomenė, pasirengusi veikti toliau.

Kas liks po projekto?

Per dvejus metus pavyko:

• Apmokyti šimtus jaunų žmonių atpažinti, analizuoti ir reaguoti į neapykantos kalbą;
• Sukurti nacionalines jaunimo grupes, kurios vykdė savarankiškas iniciatyvas;
• Įgyvendinti kūrybines, terapines ir edukacines veiklas skirtingose Europos šalyse;
• Suburti partnerystę tarp šešių šalių, dalijantis žiniomis ir įrankiais;
• Skleisti pozityvų, atvirą naratyvą tiek internete, tiek gyvuose renginiuose.

Projektas aiškiai parodė: kova su neapykanta yra ne tik įstatymai ar cenzūra. Tai ilgalaikis švietimas, emocinis raštingumas, empatijos ugdymas ir bendruomeninis įsitraukimas.

The post „Hate Trackers into Action“ finišo tiesiojoje: dviejų metų kelionė prieš neapykantos kalbą appeared first on AY Institute.

1 diena: Demokratija skaitmeniniame amžiuje

Pirmoji diena prasidėjo pažintinėmis veiklomis, kurios skatino bendruomeniškumą ir pasitikėjimą. Vėliau dalyviai gilinosi į šiuolaikinės demokratijos sampratą: ką ji reiškia šiandienos jaunam žmogui ir kaip technologijos keičia politinį įsitraukimą.

Diskusijose ir „Demokratijos dvikovų“ debatuose išryškėjo opios temos: dezinformacija, skaitmeninė atskirtis, duomenų privatumas ir socialinių tinklų įtaka nuomonių formavimui. Dalyviai iškėlė svarbią įžvalgą – nors technologijos atveria duris greitesnei komunikacijai ir įsitraukimui, jos taip pat kuria naujų rizikų ir nelygybės formų.

Rezultatas: dalyviai pripažino, kad socialiniai tinklai gali mobilizuoti piliečius, bet tuo pačiu kelia pavojų informacijos patikimumui ir visuomenės susiskaldymui.

2 diena: Technologijos pilietiniam įsitraukimui

Antrąją dieną vyko praktinės veiklos, leidusios dalyviams tiesiogiai išbandyti įvairias skaitmenines platformas. „Pasaulio kavinės“ (World Café) formato dirbtuvėse dalyviai tyrinėjo tokias priemones kaip Decidim, Change.org, Loomio, Mentimeter, analizuodami jų tinkamumą skirtingoms demokratinėms situacijoms.

Vėliau sekė mini hakatonas – komandos kūrė savo platformų koncepcijas, orientuotas į jaunimo dalyvavimą. Kūrybinės dirbtuvės „Design Thinking“ padėjo išgryninti idėjas į konkrečius skaitmeninės kampanijos modelius, kurie vėliau buvo pristatyti ir įvertinti.

Rezultatas: sukurtos 5 skaitmeninių kampanijų prototipai, kuriuose atsispindėjo jaunimo kūrybiškumas, įtrauktis ir techninis išmanymas.

3 diena: Skaitmeniniai pavojai ir vietiniai veiksmai

Trečiąją dieną pagrindinis dėmesys buvo skirtas dezinformacijos temai ir realaus veiksmo planavimui. Simuliacinis žaidimas „Fake News Factory“ leido praktiškai patirti, kaip lengvai galima skleisti melagingą informaciją, o vėliau – kaip ją atpažinti ir paneigti.

Paskutinėje sesijoje grupės pristatė 10 rekomendacijų politikos formuotojams penkiomis temomis: skaitmeniniai pavojai, jaunimo dalyvavimas, pilietinės technologijos, medijų raštingumas ir vietinė iniciatyva. Buvo akcentuotas švietimo vaidmuo, skaitmeninių įrankių prieinamumas ir poreikis kurti saugią, įtraukiančią informacinę erdvę.

Rezultatas: sukurtos struktūruotos, jaunimo įžvalgomis grįstos rekomendacijos, kurias galima taikyti tiek vietiniu, tiek Europos lygmeniu.

Pagrindiniai pasiekimai

• 29 dalyviai iš 7 ES šalių
• 10 sukurtų politikos rekomendacijų
• 5 skaitmeninės kampanijos idėjos
• 90 % dalyvių teigė išmokę daugiau apie skaitmeninę demokratiją
• Aukštas pasitenkinimo lygis dėl interaktyvaus formato ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo

Refleksija: Kodėl tai svarbu?

Mokymai Sofijoje tapo puikiu pavyzdžiu, kaip jaunimas gali būti įgalintas tapti aktyviais demokratijos formuotojais. Technologijos čia nebuvo nei gėris, nei blogis – jos buvo matomos kaip įrankiai, kuriuos reikia naudoti atsakingai, kritiškai ir kūrybiškai.

Dalyviai išvyko ne tik su naujomis žiniomis, bet ir su motyvacija imtis realių veiksmų – organizuoti vietines konsultacijas, pradėti skaitmenines kampanijas ar tiesiog drąsiau kalbėti apie tai, kas jiems rūpi.

EURODEMOS susitikimas Sofijoje parodė, kad demokratija ir technologijos nėra priešybės, o veikiau – sąjungininkės, kai jų sąveika remiasi vertybėmis, įtrauktimi ir kritiniu mąstymu. Tokie renginiai tampa ne tik mokymosi erdve, bet ir startu platformoms, kurios gali keisti visuomenę iš apačios į viršų.

The post Jaunimas, demokratija ir technologijos: trijų dienų mokymai Sofijoje appeared first on AY Institute.

Kartais tai reiškia pasilikti po pamokų ir pravesti dirbtuves apie neapykantos kalbą. Kartais tai yra išdrįsti draugui pasakyti, kad jo komentaras įžeidžia, net jei tai sukelia nesutarimus. O savaitgaliais – rinkti informaciją apie neapykantos incidentus savo bendruomenėje, kad kiti jaustųsi mažiau vieniši.

Tai yra nematomos iniciatyvos. Jos nepatenka į naujienų portalų antraštes. Tačiau jos vyksta kasdien. Ir jos turi reikšmės.

Laikas – vertingiausia dovana

Projektas „Hate Trackers Into Action“ vienija 19–28 metų jaunus aktyvistus, kurie keičia požiūrį į tai, ką reiškia „duoti“. Jų indėlis nėra materialus, o socialinis, emocinis ir asmeniškai svarbus įsipareigojimas.

Viena svarbiausių projekto ypatybių yra jaunimo vaidmuo. Jie nėra tik stebėtojai ar dalyviai, jie – lyderiai. Po intensyvių mokymų Italijoje ir savo šalyse, šie jaunuoliai suburia vietines aktyvistų grupes tose vietovėse, kur neapykantos kalba labiausiai pastebima – tiek internete, tiek realiame gyvenime.

Grupės veikia ne vien iš teorinių žinių. Jie kalbasi su bendraamžiais, jaunimo darbuotojais, bendruomenės nariais, kad suprastų, kaip neapykanta pasireiškia kasdienybėje. Jie klausosi, žymi, veikia. Jų laikas tampa vertingiausia investicija.

Poliarizacijos, dezinformacijos ir vis didesnio pakantumo diskriminacinei kalbai fone – toks tylesnis, bet nuoseklus darbas yra būtinas. Ne triukšmingas, bet paveikus.

Labdara kaip pilietinė atsakomybė

Daugeliui jaunų europiečių aiškėja, kad neapykantos kalba yra ne tik žmogaus teisių problema, o ir demokratijos klausimas. Kai neapykanta lieka nepastebėta ar nutylima, ji kuria baimę. O baimė verčia žmones tylėti.

Stodami prieš neapykantą, jauni žmonės pasirenka likti įsitraukę į bendruomenės kūrimą. Tai yra pilietinės atsakomybės išraiška. Tuo pačiu ir dosnumo gestas: ginti kito orumą net tada, kai tavo pačio teisės tiesiogiai nepažeidžiamos.

Dauguma projekte dalyvaujančio jaunimo pasakoja, kad viskas prasideda nuo mažų žingsnių – pokalbio su draugu, istorijos pasidalijimo, ar dirbtuvių medžiagos išvertimo, kad ji būtų prieinama kitiems. Tai ne masinės kampanijos. Tačiau jos po truputį mažina abejingumą tarp žmonių.

Kodėl ši veikla svarbi Tarptautinės labdaros dienos proga?

Tarptautinės labdaros dienos esmė yra priminti, kad net mažiausi gerumo veiksmai stiprina mūsų bendruomenes.

„Hate Trackers Into Action“ projektas parodo, kad labdara yra ne tik materialinė parama. Gerumas gali būti struktūruotas. Jis gali būti organizuotas. Jis gali atrodyti kaip jaunimo grupė, besirenkanti miestelio bendruomenės centre aptarti, kaip reaguoti į rasistinį grafitį. Jis gali skambėti kaip pokalbis, kuriame kiekvienas yra išgirstas.

Šiame kontekste labdara nėra tik atsitiktinis veiksmas, o kasdienė praktika, kai giname kitų teises taip, tarsi gintume savo.

Žvilgsnis į priekį: būtinas pripažinimas ir palaikymas

Jei norime, kad tokios iniciatyvos augtų, joms reikia ne tik susižavėjimo – joms reikia palaikymo. Jaunimo darbuotojai, pedagogai, sprendimų priėmėjai turi savo vaidmenį: kurti saugesnes erdves, įsiklausyti, kai jauni žmonės sako „čia kažkas negerai“, skirti finansavimą ir platformas, kuriose svarbiau – įtrauktis, o ne formalus dalyvavimas.

Ir tiems, kurie šią Tarptautinę labdaros dieną klausia savęs – „ką galiu padaryti?“ – verta pagalvoti:

Ką reikštų kovą su neapykantos kalba laikyti dosnumo, o ne tik pasipriešinimo aktu?

The post Ne visa labdara matuojama pinigais: jauni europiečiai veikia prieš neapykantos kalbą appeared first on AY Institute.

Šią veiklą įgyvendinome bendradarbiaudami su Kauno IX forto muziejumi – svarbia istorijos ir atminties institucija, saugančia tragiškus Antrojo pasaulinio karo bei sovietinės okupacijos liudijimus. IX fortas – tai vieta, kurioje buvo atimta tūkstančiai gyvybių: žydų, romų, politinių kalinių ir kitų persekiojamų žmonių. Mūsų bendras darbas su muziejaus komanda padėjo sukurti jautrią, autentišką edukacinę programą, kurioje istorija perteikiama ne tik per faktus, bet ir per patyrimą, emocinį ryšį bei empatiją.

Edukacijos, kurios skatina mąstyti ir jausti

Norėjome, kad moksleiviai ne tik sužinotų, bet ir pajustų. Todėl pasitelkėme patyrimines metodikas – vaidmenų žaidimus, autentiškus dienoraščius, interaktyvias užduotis bei diskusijas. Kartu su mokiniais tyrinėjome ne tik Holokausto vykdytojų motyvus, bet ir žydų gelbėtojų istorijas. Kalbėjome apie žmones, kurie nepaisydami rizikos, pasiryžo padėti savo kaimynams. Kas juos vedė – tikėjimas, žmogiškumas, pilietinis sąmoningumas?

Kita edukacijos dalis buvo skirta romų istorijai ir kultūrai – temai, apie kurią dažnai kalbama per stereotipų prizmę. Siekėme tai keisti. Dalyviai susipažino su romų tradicijomis, patirtomis istorinėmis neteisybėmis ir dabartiniais iššūkiais. Diskusijos forma padėjo ardyti nusistovėjusius mitus ir pažvelgti giliau – į konkrečius žmones, jų istorijas ir nuolatinę kovą dėl matomumo ir orumo.

Alytaus edukacija – dalis projekto „Memory Makers“

Ši edukacija – ne pavienis renginys, o dalis mūsų vykdomo tarptautinio projekto „Memory Makers“. Šio projekto tikslas – padėti jaunimui pažinti istoriją per modernias formas: interaktyvius metodus, kūrybines medijas, mažiau matomų grupių patirčių analizę. Projekte daug dėmesio skiriame toms aukų grupėms, kurios dažnai lieka nuošalyje – LGBTQ+ bendruomenei, romams, neįgaliesiems.

Mums svarbu ne tik žvelgti atgal, bet ir kelti klausimus apie šiandieną: kaip šios istorijos formuoja mūsų vertybes? Kaip padeda suprasti žmogaus teises, pilietinę atsakomybę, socialinį teisingumą? „Memory Makers“ – tai tiltas tarp praeities ir dabarties, kviečiantis jaunus žmones kurti atviresnę ir jautresnę visuomenę.

Kodėl tai svarbu šiandien?

Edukacija Alytuje – tai vienas iš tų momentų, kai istorija tampa nebe sausa informacija, o gyvas, jautrus patyrimas. Kai mokiniai klausia, diskutuoja, abejoja, kai istorija tampa erdve dialogui, tada ji ima veikti – ne kaip praeities faktų rinkinys, o kaip vertybių pamatas dabartiniam pasauliui.

Šiandien, kai vis dažniau susiduriame su nepakantumu, stereotipais ar bandymais perrašyti istoriją, tokios iniciatyvos tampa gyvybiškai svarbios. Jos ne tik padeda atpažinti pavojingas paraleles tarp praeities ir dabarties, bet ir augina empatiją, kritinį mąstymą, pilietinį atsakingumą.

Mes tikime, kad istoriją svarbu ne tik žinoti – ją būtina išgyventi. Tik tada ji tampa asmeniška. Tik tada ji įgauna galią keisti mąstymą, santykį ir visuomenę.

The post Istorija, kuri augina empatiją: edukacija Alytuje apie Holokaustą, romų istoriją ir žydų gelbėtojus appeared first on AY Institute.

Dalyvavimas, kuris keičia

EURODEMOS forumas – tai daugiau nei tiesiog mokymai. Tai erdvė, kurioje jaunimas gali išreikšti savo nuomonę, bendradarbiauti tarpusavyje ir formuoti politines rekomendacijas, kurios atspindi jų kartos lūkesčius ir vizijas. Šio forumo metu dalyviai ne tik diskutavo, bet ir kūrė realias įžvalgas ES saugumo, demokratijos, klimato kaitos ir jaunimo įgalinimo temomis.

Nuo teorijos iki praktikos

Vienas iš svarbiausių forumo momentų buvo susitikimas su prof. Deividu Šlekiu – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju. Diskusija apie Europos Sąjungos karinį bendradarbiavimą atskleidė sudėtingus geopolitinius iššūkius ir paskatino dalyvius ieškoti atsakymų į klausimus apie saugumą, solidarumą ir bendrą atsakomybę Europoje.

Vizitas į Lietuvos Respublikos Seimą taip pat buvo reikšmingas forumo aspektas – tai buvo proga pažvelgti į Lietuvos politinės sistemos veikimą iš arti. Susitikime su Seimo nare Rūta Miliūte kalbėta apie jaunimo įtraukimą į sprendimų priėmimą ir iššūkius, su kuriais susiduria jauni žmonės siekdami būti išgirsti nacionalinėje politikoje.

Vietos iniciatyvos – globalių pokyčių pradžia

Dar viena svarbi forumo dalis – apsilankymas Vilniaus jaunimo politikos centre. Čia jaunuoliai susipažino su vietinėmis jaunimo iniciatyvomis ir pamatė, kaip veikia savivaldos lygmens sprendimų priėmimas. Nuo informacijos sklaidos iki realios pagalbos jaunimui – šios iniciatyvos parodė, kad kiekvienas veiksmas, net ir mažas, turi potencialą keisti visuomenę.

Kodėl tai svarbu?

Tyrimai rodo, kad jauni žmonės vis dar jaučiasi menkai įtraukiami į politinius procesus – Eurobarometro duomenimis, tik 22 % 15–30 metų jaunuolių mano, kad jų balsas yra girdimas Europos lygmeniu. Tokie mokymai kaip EURODEMOS forumas siekia šią situaciją keisti, suteikdami platformą aktyviam dalyvavimui ir tiesioginiam kontaktui su politikais bei ekspertais.

Klausimai, kurie iškilo forume – kas turi teisę priimti sprendimus? Kaip galima kurti teisingesnę ir saugesnę Europą? – nėra tik retoriniai. Jie reikalauja atsakomybės, bendradarbiavimo ir nuolatinio dialogo tarp kartų. Ir būtent jaunimas gali tapti šio pokyčio iniciatoriais.

Kviečiame įsitraukti

Jei ir tu nori būti pokyčio dalimi – sek naujienas apie būsimus EURODEMOS forumus. Kitas sustojimas – Bulgarijoje, kur jaunuoliai iš visos Europos vėl susitiks, kad kurtų rekomendacijas ir ieškotų atsakymų į svarbiausius mūsų laikmečio klausimus.

Nes Europos ateitis formuojasi ne kabinetuose, o atvirose diskusijose tarp žmonių, kurie drįsta mąstyti kitaip.

Ką gali padaryti jau šiandien?

• Domėkis vietine jaunimo politika. Sužinok, kokios iniciatyvos veikia tavo mieste.
• Prisijunk prie jaunimo organizacijų. Net ir nedidelis įsitraukimas padeda auginti pokytį.
• Bendrauk su politikais. Siųsk laiškus, dalyvauk susitikimuose – tavo balsas svarbus.
• Sek EURODEMOS veiklą. Socialiniai tinklai ir naujienlaiškiai – puiki vieta pradėti.

The post Jaunimo balsas – svarbus Europos ateities sprendimuose appeared first on AY Institute.