Apklausos duomenimis, taip mano 71 proc. tėvų. Tyrimas taip pat parodė, kad, tėvų žiniomis, su pavojingu ar apgaulingu turiniu internete jau yra susidūrę 4 iš 10 vaikų.

„Čia dominuoja patyčios bei turinys skirtas suaugusiesiems. Tuo metu su finansiniu sukčiavimu, kaip rodo apklausa, galėjo susidurti maždaug kas dešimtas nepilnametis“, – pranešime teigia „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Tyrimo duomenimis, sukčiavimo rizikas labiau linkę pastebėti tie tėvai, kurių vaikai jau naudojasi mokėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, banko kortele ar įrenginiu su bekontakčio apmokėjimo galimybe.

Taip pat 24 proc. apklaustų tėvų negalėjo pasakyti, ar jų vaikai per pastaruosius metus susidūrė su įtartinu, pavojingu ar apgaulingu turiniu internete.

„Tai rodo, jog kol kas jie neturi pakankamai reikalingų žinių apie tai, ką jų vaikai veikia internete“, – nurodo Ž. Augonė.

Apklausos rezultatai parodė, kad dėl impulsyvaus vaikų išlaidavimo nerimauja 58 proc. tėvų, taip pat dėl galimų apgavysčių, kuriomis iš nepilnamečių būtų siekiama išvilioti pinigus, nerimą jaučia 42 proc. apklaustųjų.

Paklausti apie savo vaikų gebėjimus atpažinti internetinius sukčius, pusė apklaustų tėvų juos vertina vidutiniškai, teigiamai – 38 proc., neigiamai – 12 proc. Tuo metu patys suaugusieji savo gebėjimus atpažinti internetines grėsmes vertina geriau – 63 proc. apklaustųjų juos įvertino teigiamai.

„Žinant, kad suaugusieji kur kas geriau suvokia internete tykančias grėsmes, jie ir turėtų būti vienu svarbiausiu informacinės saugos šaltinių savo vaikams“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Tyrimo duomenimis, 59 proc. tėvų su vaikais apie saugumą internete kalbasi bent kartą per mėnesį, dar 22 proc. tai daro bent kartą per savaitę. Tuo metu šia tema visiškai nekalba apie 7 proc. apklaustų suaugusiųjų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų.

„Swedbank“ iniciatyva visuomenės nuomonės tyrimą atlikto rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimas atliktas šių metų birželį, jame apklausta 1 016 respondentų visoje Lietuvoje.

Specialistai įspėja, kad nepasterizuotas karvių, avių ar ožkų pienas gali tapti įvairių ligų sukėlėjų šaltiniu.

Viena didžiausių rizikų – erkinis encefalitas.

Pienas ir metaliniai indai. Iliustracinė nuotrauka / VMVT

Erkinis encefalitas plinta ne tik per erkes

Daugelis žino, kad erkinis encefalitas dažniausiai perduodamas įkandus užkrėstai erkei.

Tačiau ne visi žino, kad užsikrėsti galima ir kitu būdu.

VMVT pabrėžia, kad virusas gali patekti į žmogaus organizmą vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną bei iš jo pagamintus produktus.

Lietuvoje jau buvo registruota tokių atvejų.

Dar daugiau – virusas piene gali išlikti gyvybingas net laikant jį šaldytuve.

Užtenka vieno paprasto žingsnio

Specialistų teigimu, riziką sumažinti labai paprasta.

Prieš vartojimą žalią pieną reikia užvirinti.

Kaitinimas iki virimo sunaikina pavojingus ligų sukėlėjus ir padeda apsaugoti sveikatą.

Todėl vartotojams rekomenduojama niekada negerti žalio pieno tiesiai iš ūkio jo neapdorojus.

Ką privalo nurodyti pieno pardavėjai?

Parduodant žalią pieną etiketėje turi būti aiškiai nurodyta:

• gamintojo duomenys;
• registracijos numeris;
• laikymo sąlygos;
• melžimo laikas;
• užrašas „žalias pienas“;
• užrašas „vartoti tik virintą“;
• tinkamumo vartoti terminas.

Svarbu žinoti, kad žalio pieno tinkamumo terminas negali būti ilgesnis nei 24 valandos po gamybos proceso pabaigos.

Pardavimo metu pieno temperatūra taip pat negali viršyti +6 °C.

Daugiau nei 250 pieno produktų gamintojų

VMVT duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau kaip 1500 smulkiųjų maisto gamintojų.

Iš jų daugiau nei 250 gamina pieno produktus.

Jų produkcija dažniausiai parduodama turgavietėse, prekybos vietose arba tiesiogiai vartotojams.

Ką svarbu žinoti

Ar galima užsikrėsti erkiniu encefalitu geriant pieną?

Taip. Virusas gali būti perduodamas vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus.

Ar šaldytuvas apsaugo nuo viruso?

Ne. VMVT nurodo, kad virusas gali išlikti gyvybingas net laikant pieną šaldytuve.

Kaip apsisaugoti?

Paprasčiausias būdas – prieš vartojimą pieną užvirinti.

Ar saugu vartoti pasterizuotą pieną?

Taip. Pasterizavimo procesas sunaikina daugumą pavojingų mikroorganizmų.

„Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė teigia, kad
gazpacho – vienas tų patiekalų, kuriuos verta atrasti būtent dabar.

„Gazpacho – tik viena iš daugelio šaltų sriubų tradicijų. Lietuvoje turime šaltibarščius,
Rytų Europoje populiari šalta burokėlių sriuba, o Azijoje – šaltos makaronų sriubos.
Šaltos sriubos vertinamos ne tik dėl gaivumo. Jose išsaugoma daugiau vitaminų, nes
daržovės nėra termiškai apdorojamos. Be to, galima pasigaminti už gerą kainą, nes
nereikalauja daug ingredientų“, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.

Ypatingai tinka su lietuviškais pomidorais

Gazpacho – tradicinė Andalūzijos regiono sriuba, kurios istorija siekia šimtmečius. Iš
pradžių tai buvo patiekalas panaudoti per daug prinokusius pomidorus, sausą duoną
ir alyvuogių aliejų. Šiandien gazpacho tapo gurmaniškų restoranų meniu dalimi ir
socialinių tinklų žvaigžde.

Trinta pomidorų sriuba lėkštėje

Vasara – trumpas, bet laukiamas lietuviškų pomidorų sezonas. Skirtingai nuo
importuotų, kurie dažnai skinami dar neprinokę ir noksta transportuojant, lietuviški
pomidorai prinoksta saulėje ir pasiekia parduotuves per trumpiausią laiką.
Rezultatas – intensyvesnis skonis, ryškesnis aromatas ir didesnė maistinė vertė.
Prinokusiuose pomidoruose daugiau likopeno – antioksidanto, kuris suteikia jiems
raudoną spalvą ir yra siejamas su širdies sveikatos gerinimu.

Pomidorų įvairovė taip pat svarbi. Skirtingos veislės turi skirtingus skonių profilius:
avietiniai pomidorai – saldesni ir mėsingesni, vyšniniai – intensyvesnio skonio ir
puikiai tinka valgyti šviežius, o geltonieji slyviniai – švelnesni, mažiau rūgštūs.
Gazpacho galima ruošti iš vienos veislės arba maišyti kelias – taip gaunamas
sudėtingesnis skonis.

Paruošimo subtilybės

Gazpacho ruošti paprasta, tačiau keletas gudrybių padės pasiekti geriausią
rezultatą. Pirma, pomidorai turėtų būti kambario temperatūros arba šiek tiek pašildyti
– taip jų skonis intensyvesnis. Tačiau paruoštą gazpacho būtinai reikia atšaldyti bent
valandą šaldytuve prieš patiekiant.

Antra, konsistencija – skonio reikalas. Vieni mėgsta visiškai lygų gazpacho, kiti – su
daržovių gabaliukais. Trinant blenderiu, dalį daržovių galima atidėti ir supjaustyti
smulkiai – taip gaunama įdomesnė tekstūra.

Trečia, svarbu nepamiršti rūgštumo balanso. Pomidorai ir arbūzas – abu gana
saldūs, todėl citrinos ar žaliosios citrinos sultys būtinos norint išgauti tą gaivų, ryškų
skonį. Vyno actas taip pat tradiciškai naudojamas gazpacho receptuose.
Alyvuogių aliejus – ne tik skoniui, bet ir tekstūrai. Jis suteikia gazpacho aksominę
konsistenciją. Geriausia naudoti kokybišką, šalto spaudimo aliejų ir dalį jo įpilti
trynimo pabaigoje. Gazpacho galima ruošti iš vakaro – per naktį skoniai susigeria ir
sriuba tampa dar skanesnė. Šaldytuve jis išsilaiko 2–3 dienas. „Rimi“ atstovai
dalinasi populiariu receptu.

Pomidorų ir arbūzo gazpacho Jums reikės:

• 500 g Lietuviškų „Rimi“ pomidorų, (avietinių, vyšninių arba mišinio)
• 300 g arbūzo minkštimo
• 1 vnt. agurko,
• 1 vnt. raudonosios paprikos
• Pusė raudonojo svogūno
• Česnako 1 skiltelė
• Alyvuogių aliejaus, 3 v. š.
• Vyno acto arba citrinos sulčių, 1–2 v. š.
• Druskos, pipirų pagal skonį
• Šviežio baziliko arba mėtų, kelios šakelės

Gaminame. Pomidorus perpjaukite ir pašalinkite kietąją dalį prie kotelių. Arbūzą
supjaustykite kubeliais, pašalindami sėklas. Agurkus nulupkite ir supjaustykite.
Papriką išvalykite ir supjaustykite. Svogūną susmulkinkite.

Visas daržoves ir arbūzą sudėkite į blenderį. Įdėkite česnako, įpilkite alyvuogių
aliejaus ir acto arba citrinos sulčių. Sutrinkite iki lygios konsistencijos. Jei gazpacho
per tirštas, įpilkite šiek tiek šalto vandens. Pagardinkite druska ir pipirais, paragaukite
ir, jei reikia, pridėkite daugiau acto ar druskos.

Perkelkite į indą, uždenkite ir atšaldykite šaldytuve bent 1 valandą. Prieš patiekiant
išmaišykite ir paskirstykite į dubenis ar stiklines. Ant viršaus išdėliokite smulkintų
daržovių, šviežių žolelių ir įlašinkite alyvuogių aliejaus. Patiekite su skrebučiais arba
traškia duona. Skanaus!

Nuo gegužės – be papildomų priemokų už gydymą. Iliustracinė nuotrauka Magnific.

Kaip numato praėjusių metų pabaigoje priimtas įstatymas, valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra viešosiose gydymo įstaigose turi būti teikiama nemokamai, už šias paslaugas negali būti reikalaujama papildomo mokesčio.

Tačiau dokumente yra ir tam tikrų išlygų – pavyzdžiui, dėl nemedicininių paslaugų, dėl pacientų pageidavimo gauti brangiau kainuojančią medicininę priemonę. Tokiais atvejais reikės sumokėti valstybės kompensuojamos ir brangiau kainuojančios priemonės kainų skirtumą. Brangesnę priemonę norintis gauti pacientas turės tai patvirtinti raštu. Mokamas nemedicinines aptarnavimo paslaugas pageidaujantis gauti pacientas taip pat turės raštu patvirtinti, kad atsisako tokių valstybės apmokamų paslaugų ir pageidauja gauti mokamas.

Naujas reguliavimas įsigalioja nuo gegužės 1-osios.

„Vien per pirmus keturis šių metų mėnesius dėl užliejimų žalas išmokėjome 2,2 tūkst. klientų, iš jų net 1,7 tūkstančio gyvena butuose. Vidutinė užpylimo žala siekia 535 eurus, tačiau net keliasdešimt klientų pastaraisiais metais dėl užliejimo patyrė žalų, kurių sumos skaičiuojamos nuo 10 iki net 50 tūkst. eurų. Iš viso apsidraudusiems klientams dėl užliejimų vien šiemet atlygino 1,2 mln. eurų nuostolių. Ir nors nekilnojamąjį turtą apsidraudusių klientų skaičius kasmet auga, užliejimų žalų procentas išlieka stabilus – nelaimė gali ištikti bet kada ir bet ką, užliejimai vyksta ir karantino metu“, – sako didžiausios šalyje draudimo bendrovės Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.

Specialistas priduria, kad didžiausias užliejimų procentas fiksuojamas senos statybos, prieš 45 metus ir seniau, pastatytuose daugiabučiuose. Palyginimui, daugiabučių, statytų po 2000-ųjų, gyventojai su tokiomis nelaimėmis susiduria kone perpus rečiau.

Nukenčia ne tik sienos, bet ir daiktai

Nors naujų daugiabučių butuose užliejimai vyksta rečiau, būtent naujos statybos daugiabučių gyventojų patiriamos žalos dėl užliejimo yra didžiausios. Nuostolių vidurkis čia siekia apie 750 eurų, kai senesnės statybos namuose vieno užliejimo vidutinė žala yra maždaug perpus mažesnė. Tam įtakos turi ne tik lubų, sienų ar grindų apdailos būklė, bet ir kitas nukentėjęs turtas – baldai, paveikslai, namų elektronika.

Trečdaliu atvejų, kai įvyksta užliejimas, nuo vandens nukenčia ne tik šeimininkų, bet ir kaimynų turtas. Nors butuose užpylimų žalos nepalyginamai dažnesnės nei nuosavuose namuose ar kotedžuose, tačiau vidutinė žala, įvykus užliejimui name ar kotedže, yra 20 proc. didesnė nei vidutinė žala bute.

„Dalis žmonių rinkdamiesi buto ar namo draudimą galvoja tik apie lubas, sienas ir grindis, tačiau dažnu atveju būtent dėl namuose esančių daiktų sugadinimo patiriama didesnė žala. Pavyzdžiui, vanduo gali sugadinti televizorių, kompiuterį ar kitą brangų įrenginį“, – pastebi A. Gimbickas.

Žalos dydį lemia ir buto vieta – užliejimui įvykus viršutiniame daugiabučio aukšte, vanduo gali prasiskverbti net per kelis aukštus. Nesvarbu, namas senos ar naujos statybos. Tokiu atveju nelaimės kaltininkui tenka rūpintis ne tik savo buto remontu, bet ir atlyginti kaimynų patirtus nuostolius, kurie gali siekti ir keturženklius ar net penkiaženklius skaičius. Draudimas kaimynų patirtą žalą atlygina tik turint civilinės atsakomybės draudimą.

Tikras siaubas – karštas vanduo ir nuotekos

Ir jei trūkusi klozeto žarnelė bei butą užliejęs šaltas vanduo skamba nemaloniai, tai – anaiptol ne blogiausias scenarijus.

„Ypač pavojingas – karšto vandens išsiliejimas, nes tokiu atveju, be įprastų nuostolių, dažnai atsiranda ir žmonių sveikatai kenksmingas pelėsis. Jį panaikinti ir sudėtinga, ir brangu. Dar didesnių nuostolių gali pridaryti nuotekų išsiliejimas – tokiais atvejais jau nepakanka tik išvalyti ar išdžiovinti patalpų, tenka viską keisti“, – įspėja A. Gimbickas.

Laikas užliejimo atveju – didžiausias priešas, nes kuo ilgiau nepastebėtas tekės vanduo, tuo didesni bus nuostoliai. Todėl ekspertas pataria išvykstant iš namų užsukti ir patikrinti vandens čiaupus, dar geriau – užsukti karšto ir šalto vandens įvadą į butą. Taip pat vertėtų iš elektros tinklo išjungti elektros prietaisus, nes jie gali būti sugadinti, jei patalpas užlietų kaimynai. Šie patarimai ypač aktualūs dabar, artėjant vasarai, kuomet daug žmonių planuoja atostogas, todėl į vandens avariją dažniausiai sureaguojama pavėluotai.

Taip pat A. Gimbickas atkreipia dėmesį, kad išvengti užliejimų rizikos gali padėti tvarkinga ir prižiūrėta santechnikos įranga, kurios būklę vertėtų reguliariai patikrinti. Įvertinti derėtų ne tik butuose esančias vandentiekio, šildymo ir nuotekų sistemas, bet ir viso namo vamzdyno būklę – kelis dešimtmečius tarnaujantys vamzdžiai gali būti susidėvėję, todėl daugiabučių gyventojams vertėtų susitarti dėl vamzdyno atnaujinimo ir priežiūros.

Ingrida Žaltauskaitė
AB „Lietuvos draudimas“ Komunikacijos vadovė

Sodo priežiūra. Nuotrauka Photo Mix iš Pixabay.

Švelnėjant karantino sąlygoms ir artėjant vasarai, vis daugiau žmonių vyksta į sodus ar sodybas, kur jų laukia sezoniniai darbai. Išsiilgus gryno oro ir aktyvios veiklos nė nekyla mintis, kad sodininkystės ar daržininkystės darbai gali baigtis ir nemalonumais. Vaistininkų teigimu, vis dėlto nemažai žmonių apie tai pagalvoja iš anksto – pastaruoju metu maždaug ketvirtadaliu padidėjo priemonių smulkiems sužeidimams ar traumoms gydyti pardavimai.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės teigimu, į vaistines užsukantys žmonės dažniausiai apsirūpina susižeidus praverčiančiais pleistrais, antiseptiniais purškalais, tepalais nuo skausmo, priemonėmis nuo nubrozdinimų ar nudegimų.

Neatsargiai darbuojantis sode ar darže bene dažniausiai nutinkančios bėdos yra įvairios traumos. Vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės duomenimis, daugiausia skaičiuojama galūnių patempimų, lūžių, išnirimų ir įvairių čiurnos traumų atvejų. Skaičiai rodo, kad šių metų kovo ir balandžio mėnesiais čiurnos traumų skaičius, lyginant su 2019 m., sumažėjo 40 proc., o piršto traumų – 10 proc. Nepaisant džiuginančios statistikos, ekspertai ragina per daug neatsipalaiduoti.

Dažniausios traumų priežastys – sodo įrankiai

Draudimo bendrovės Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas teigia, kad kasmet sulaukiama pranešimų apie elektriniais arba aštriais sodo įrankiais sužalotas galūnes. „Žmonės galvoja, kad dirbant su šiais įprastais įrankiais negali nutikti nieko blogo. Deja, realybė yra kitokia: sodo žirklėmis sužeidžiami pirštai, kirviais – kojos ar rankos. Dažniausiai atsiperkama išgąsčiu ir smulkiomis žaizdomis, tačiau pasitaiko ir skaudžių atvejų, kai galūnes tenka amputuoti, ypač neatsargiai naudojant elektrinius pjūklus arba kampinius šlifuoklius. Vertėtų prisiminti posakį, kad kartais ir lazda iššauna, ir būti atsargiems“, – dėmesį atkreipia jis.

Eksperto teigimu, pasitaiko traumų krentant iš didesnio aukščio, pvz., genint medžius ar dažant pastatų sienas. Tokiu atveju dažniausiai patiriami sumušimai, rečiau – rankų ar kojų lūžiai bei smegenų sukrėtimai.

Draudimo bendrovės duomenimis, išmokos už įvairias sode patiriamas traumas siekia nuo 60 iki 500 eurų.

Bėdų sukelia ir neatsargus žaliųjų atliekų deginimas

Darbai sode daugeliui neatsiejami nuo sausos žolės, nupjautų šakų, kitų žaliųjų atliekų deginimo, tačiau draudikai pataria šio įpročio atsisakyti. „Kasmet fiksuojame atvejus, kai neatsakingas žaliųjų atliekų deginimas virsta gaisru, todėl patariame deginamų žaliųjų atliekų nepalikti be priežiūros, o baigus deginti, ugniavietę užpilti vandeniu ar smėliu“, – pataria draudimo ekspertas.

Deginant žaliąsias atliekas dūmų pavidalu išsiskiria nuodingi produktai: anglies monoksidas, liaudiškai vadinamas smalkėmis, suodžiai, kiti nuodingi junginiai. Įkvėpus dūmų gali atsirasti ne tik trumpalaikiai nemalonūs pojūčiai, bet ir iškyla pavojus apsinuodyti ar prarasti sąmonę.

Neatsargus atliekų deginimas gali baigtis odos nudegimais. Anot vaistininkės, nudegintą vietą reikia šaldyti, nustačius, ar nudegimas nežymus, ar didelis. „Galima naudoti vandenį arba ledukus, juos būtinai įvyniojus į švarų tvarstį, kad dar labiau nepakenktume odai. Po to pažeistą vietą reikia apdengti steriliu tvarsčiu, prieš tai ją dezinfekavus antiseptine priemone ar nudegimams mažinti skirtomis putomis. Pirmąsias 24 val. negalima naudoti aliejinių ar riebių tepalų. Nestipriai nudegintai odai raminti tinka ir kremai, skirti po saulės nudegimų“, – sako L. Vanagaitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad namuose gydyti galima tik lengvus ir nedidelius nudegimus: jei oda parausta, išsausėja, atsiranda skysčio pripildytos pūslės, o nudegintas plotas ne didesnis už delną. Jei pažeidimai rimtesni (sprogusios pūslės, pabalusi ar net pajuodusi oda), pakyla kūno temperatūra ir jaučiamas šaltkrėtis, būtina kreiptis į medikus. Tai daryti reikėtų ir tuo atveju, jei nudeginta veido ir galvos sritis.

Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais aplinkos apsaugos reikalavimais, lauko sąlygomis deginti augalus leidžiama tik sukrautus į krūvas ir ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Deginti draudžiama miške, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti skirta 30-230 eurų bauda.

Erkė gali įsisiurbti ne tik miške, bet ir ravint darže

Sveikatos specialistai pastebi, kad šiemet gerokai suaktyvėjusios pavojingas ligas sukeliančios erkės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, susirgimų Laimo liga padaugėjo beveik du kartus, nustatyti trys erkinio encefalito atvejai, kai pernai nebuvo fiksuota nė vieno. Efektyviausia priemonė, sauganti nuo pavojingo erkinio encefalito, yra skiepai, tad dar nepasiskiepijusiems specialistai rekomenduoja tai padaryti.

Kaip rodo draudimo bendrovės klientų pranešimai, susidurti su Laimo ligą ar erkinį encefalitą platinančiomis erkėmis galima ne tik vaikštant po miškus ar pievas, bet ir dirbant soduose. Daudimo kompanijos duomenimis, kasmet pavasarį skaičiuojama vis daugiau Laimo ligos atvejų. Daugiausia susirgimų Laimo liga ir erkiniu encefalitu užregistruota Vilniaus bei Panevėžio apskrityse.

Daržininkai turėtų saugotis ne tik erkių, bet ir dirvožemyje tūnančių plika akimi nematomų stabligės sukėlėjų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet Lietuvoje 2–3 žmonės suserga šia ūmia įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškiančia liga. Sergančiųjų skaičius atrodo itin mažas, tačiau susirūpinti verta dėl šiai ligai būdingo didelio mirštamumo, siekiančio 50 –100 proc.

Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje

Šis įstatymas svarbus beveik dviem milijonams šalies žmonių – tiek jų gyvena daugiabučiuose namuose. Dabartinis šių namų ūkio valdymas ir administravimas kelia daug rūpesčių pirmiausia todėl, kad trūksta aiškaus teisinio reguliavimo.

Vienas svarbiausių tikslų rengiant minėtąjį įstatymo projektą – siekis užtikrinti skaidrų daugiabučių namų ūkio valdymą. Ligi šiol dažnai sulaukiama butų savininkų skundų, kad su jais nėra derinami numatomi darbai, kad be jų žinios sudaromos didžiulės sąmatos, o ataskaitos apie išleistas lėšas nepateikiamos.

Naujasis įstatymas užtikrintų daugiabučių namų savininkų interesų apsaugą. Jo projekte numatyta, kad visus su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir išlaikymu susijusius sprendimus priima savininkai, nesvarbu, kokiu būdu namas valdomas.

Lietuvoje yra apie 40 tūkst. daugiabučių namų su 880 tūkst. butų. Jų savininkai namui valdyti, prižiūrėti ir išlaikyti gali pasirinkti vieną iš kelių būdų – arba steigti bendriją, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba rinktis savivaldybės skiriamą administratorių. Tačiau daugiabučių valdymą apsunkina tai, kad jį reglamentuoja skirtingo lygmens teisės aktai, kad tiems patiems tikslams taikomos skirtingos procedūros ir pan. Jau nekalbant apie tai, kad kai kurios teisinės nuostatos yra pasenusios, neužtikrina vartotojų interesų apsaugos.

Siūlomas įstatymo projektas leidžia vienu teisės aktu sureguliuoti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymą, apibrėžti šių namų butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, valdymo būdus, valdytojų pareigas, funkcijas, atsakomybę, jų veiklos priežiūrą ir jiems taikytinas poveikio priemones už nevykdomas arba netinkamai vykdomas funkcijas, užkirsti kelią galimiems administratorių piktnaudžiavimo atvejams.

Aplinkos ministerijos informacija

Kompiuteriai, planšetės ir kišenių turinys

Neabejotinai žinote, kad mobilusis telefonas – tai prietaisas, kurį būtina dezinfekuoti dėl dažno jo turėjimo ir laikymo rankose. Kartu su išmaniuoju reikėtų dezinfekuoti ir kišenių turinį: piniginę, raktus, banko kortelę ir kitus daiktus, kuriuos ten laikote.

Tačiau ar pagalvojote nuvalyti televizorių, kompiuterį ar planšetę, esančią namuose? Jei telefoną dažniausiai liečia tik vienas asmuo, kita namuose esanti kompiuterinė įranga pereina per visų namiškių rankas. Ne išimtis ir kompiuterio klaviatūra, pelė ir įvairiausi valdymo pulteliai. Juk dabar, dažniau, nei bet kada vakarus leidžiame prie televizoriaus, viena ranka užkandžiaudami, o kita perjungdami kanalus.

Kasdien naudojama buitinė technika

Šaldytuvas, orkaitė ar skalbimo mašina – tai technika į kurią verta atkreipti dėmesį, norint nepriekaištingai išdezinfekuoti namus. Šiuos prietaisus naudojame kasdien, todėl pagalvokite apie šaldytuvo rankenėles, viryklės, skalbimo mašinos ar siurblio mygtukus, taip pat kitas liečiamas prietaisų vietas. Valydami bet kokius elektroninius prietaisus, nepamirškite jų išjungti ir ištraukti kištuko iš elektros lizdo.

Norėdami dezinfekuoti techniką, nepurkškite dezinfekcinių skysčių tiesiai ant valdiklių, verčiau tam naudokite suvilgytą, pūkelių neturintį skudurėlį. Taip pat, stenkitės sumažinti poreikį liesti skirtingus daiktus, pasidomėkite, galbūt jie valdomi ir nuotoliniu būdu? Pavyzdžiui, „Samsung“ telefonuose esanti „Smart Things“ programėlė leidžia valdyti daugybę skirtingų prietaisų tik telefonu. Naudojantis šia programa nuotoliniu būdu galima įjungti namuose esantį televizorių, skalbyklę ar robotą siurblį.

Rankenos ir jungikliai

Durų ir spintelių rankenos, bei šviesos jungikliai gali būti tie objektai, kurie praslydo pro akis, kai tvarkėte namus. Kasdien įeidami ar išeidami iš kambario paliečiame jo rankeną, taip pat nučiupinėjame spintelių rankenėles bei kraštus.

Norėdami kruopščiai dezinfekuoti namuose esančias rankenas, bent trumpam į šoną padėkite visas priemones ir pažiūrėkite kaip ir kuriose vietose dažniausiai liečiate spinteles, kai norite jas atidaryti. Tuomet imkitės jas kruopščiai valyti.

Pipirinė, druskinė ir kitos prieskoninės

Nors prieš ir po valgio nusiplauname rankas, tačiau norint užtikrinti nepriekaištingą švarą namuose, nepamirškite nuvalyti net smulkiausių, bet kasdien naudojamų daiktų savo virtuvėje. Namuose gamindami maistą neišvengiamai liečiame indelius, kuriuose laikome druską, cukrų ir pipirus.

Taip pat nepamirškite dezinfekuoti ir kitų prieskonių maišelių ar iš parduotuvės atsineštus, plastikinėse pakuotėse esančius žalumynus bei kitus produktus.

Atskirą dėmesį skirkite automobiliui

Išvalę visus namie esančius daiktus, ant kurių gali nusėsti kokia nors bakterija ar virusas, nepamirškite atkreipti ypatingo dėmesio į kasdienę savo transporto priemonę. Dezinfekuokite automobilio durelių rankenas, vairą, pavarų sritį ir saugos diržą. Galbūt yra ir kitų vietų, kurias paliečiate kiekvieną kartą įsėdę į savo transporto priemonę ar ją vairuodami.

Jei savo automobiliu nevežiojate pašalinių žmonių, tuomet daugelio paviršių dezinfekavimui pakaks vandens ir muilo mišinio, tačiau tikrai nepakenks jei naudosite ir specialias dezinfekcijai skirtas priemones. Naudodami specialius valiklius, patikrinkite jo gamintojo nurodymus. Stenkitės naudoti specialias, valymui skirtas šluostes ir skysčius, kurių pagrindą sudaro ne mažiau, kaip 70 proc. alkoholio.

Nors kvietimo sąlygose buvo numatyta taikyti konkursinį paraiškų atrankos būdą, jeigu bendrai patvirtintų projektų investicijų lėšų suma viršytų 150 mln. eurų, tačiau, atsižvelgiant į dabartinius Vyriausybės prioritetus pastatų energinio efektyvumo didinimo srityje, buvo nuspręsta finansuoti visus kvietime nustatytas sąlygas atitinkančius projektus.

Remiantis po vertinimo gautais rezultatais, pagal šį kvietimą daugiau kaip 20 proc. daugiabučių atnaujinimo projektų bus įgyvendinama didžiuosiuose šalies miestuose – Klaipėdos (36), Kauno (32) bei Vilniaus (29). Taip pat šiame kvietime aktyvumu išsiskyrė Ukmergės rajono savivaldybė (patvirtintos 24 paraiškos), Palangos miesto savivaldybė (21), Šilutės (20), Telšių (18), Jonavos (17) rajonų savivaldybės.

Audio knyga: MILIJONIERIAUS UŽRAŠAI. Kaip tapti labai turtingu

Tai asmeninė kiekvieno žmogaus „Milijonieriaus daugybos lentelė” – 8-nių, labai trumpų ir aiškiai išdėstytų esminių dėsnių ir principų santrauka, kurių privaloma laikytis norint tapti sėkmingu.

Po šio kvietimo metu gautų projektų vertinimo ryškėja ir kitos dabartinio renovacijos proceso tendencijos. Viena iš ryškesnių, kvartalinė renovacija – net trečdalis patvirtintų daugiabučių atnaujinimo projektų yra įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Tokio tipo programas, apimančias vieno, dviejų ir daugiau miesto kvartalų atnaujinimą, yra pasirengusios ir įgyvendina 39 šalies savivaldybės.

„Šie rezultatai rodo, jog jau ne vienerius metus iš eilės formuotas naujas požiūris į pastatų energinio efektyvumo didinimą, įgauna realų pavidalą. Vien faktas, jog trečdalis paskutinio kvietimo metu gautų daugiabučių atnaujinimo projektų yra įtraukti į kvartalų programas, aiškiai nubrėžia pagrindines renovacijos kryptis ateičiai – vis daugiau pastatų bus atnaujinama ne pavieniui, o kvartalais,“ – teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Pasak V. Serbentos, atnaujintuose kvartaluose iš esmės pasikeis gyvenamoji aplinka – bus sutvarkytos žaliosios erdvės, atnaujintos vaikų žaidimo aikštelės, automobilių parkavimo vietos bei įgyvendintos kitos priemonės. Neabejotina, jog miestai ar jų atskiros teritorijos įgaus visai kitą naują veidą.

Paskutinio kvietimo rezultatai išryškina dar vieną labai svarbią tendenciją – planuojamuose atnaujinti daugiabučiuose numatyti ženkliai aukštesni energinio efektyvumo rodikliai. Net 50 proc. visų paskutinio kvietimo metu gautų projektų po renovacijos planuoja pasiekti B energinio naudingumo klasę.

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti 2465 daugiabučiai, šiuo metu įgyvendinama dar apie 1400 daugiabučių atnaujinimo projektų.

Eglė Pliuskuvienė
Atstovė ryšiams su visuomene
VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra”

Elektros taupymas. Nuotrauka Toni Oprea iš Unsplash.

Šiomis dienomis daugumai tenka pratintis prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų – didžiąją dalį laiko praleisti namuose. Nevykdami į darbą sutaupome laiko ir išlaidų kelionėms, tačiau ilgiau būdami namuose suvartojame ir daugiau energijos – elektros ir dujų. Tausojantis energijos vartojimas tampa labai aktualus, nes taupydami elektrą ir dujas ne tik mažiname savo sąskaitas, bet ir prisidedame prie gamtos išsaugojimo.

„Ignitis grupė“ kviečia sąmoningai stebėti savo energijos vartojimą namuose ir dalinasi patarimais, kaip elektrą bei dujas naudoti efektyviau:

Išnaudokime dienos šviesą. Baldus reikėtų išdėstyti taip, kad į namus (ypač darbo vietas) patektų kuo daugiau dienos šviesos ir šilumos. Taip pat reikėtų išjungti šviesą kambariuose net tuomet, kai iš patalpos išeinama vos kelioms minutėms.

Audio knygos – gero, racionalaus laisvalaikio pasirinkimas!

Įsitikinkime, kad visi nenaudojami elektros prietaisai yra išjungti iš elektros lizdo. Budėjimo režimu veikiantys įrenginiai (net ir į elektros tinklą įjungtas mobilaus telefono kroviklis!) nuolat naudoja elektros energiją. Taigi, nors prietaisu ir nesinaudojama, tenka mokėti už elektros energiją.

Kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, planšetėse įjunkime energijos taupymo funkcijas. Paprasčiausiai patikrinę įrenginių nustatymus, atlikę keletą pakeitimų bei išjungę nenaudojamas programas, taupysime ir elektros energiją, ir įrenginių baterijas.

Skalbkime tik prikrovę pilną skalbyklę ir pasirinkę ekonominį skalbimo režimą. Sunaudosime mažiau vandens ir elektros energijos jam pašildyti. Nustatykime mažiausią galimą vandens temperatūrą. Apie 90 proc. energijos, kurią naudoja skalbyklė, naudojama vandeniui pašildyti.

Šeimininkaukime sąmoningai:

• Virdulyje virkime tiek vandens, kiek reikia vienam kartui. Norint išgerti puodelį arbatos, tikrai nereikia virinti pilno virdulio vandens.
• Įpraskime išjungti elektrinę viryklę likus kelioms minutėms iki maisto gaminimo pabaigos.
• Stenkimės gaminti patiekalus vieną po kito – pasigaminę vieną patiekalą, ant tos pačios kaitvietės statykime kitą puodą. Sutaupysime ir laiko, ir elektros.
• Jei naudojatės orkaite, kepimo procesą stebėkite per stiklą. Kiekvienas durelių atidarymas sumažina temperatūrą orkaitėje ir verčia prietaisą naudoti daugiau energijos, kad temperatūrą atstatytų.
• Šaldytuve pasirinkite optimalią temperatūrą – +3,5 pačiame šaldytuve ir -18 šaldiklyje. Atšildykite šaldiklį, jei susidarė 5 mm ledo sluoksnis. Kuo daugiau šaldiklyje ledo, tuo daugiau sunaudojama elektros energijos.

Šiandien, Žemės dieną, puiki proga prisiminti, kad siekdami efektyviau valdyti namų biudžetą, galime prisidėti ir prie aplinkos tausojimo.

Artūras Ketlerius
„Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas